Stresą lydi įvairios emocijos bei fiziniai ir psichiniai negalavimai. Norint sumažinti visus šiuos negalavimus, reikia atrasti tinkamus būdus, kurie numalšintų stresą.
Šiandien pasidalinsiu su jumis 3 veiksniais ir kitais mažais žingsneliais, padedančiais numalšinti stresą.
1. Stebėkite signalus, kuriuos jums siunčia jūsų kūnas ir protas, kai jūs patiriate stresą. Kiekvienas žmogus šią būseną išgyvena skirtingai, todėl būtina paklausti savęs: „Ką aš manau? Ką jaučiu ir kokius jausmus patiriu jausdama/s stresą?“.
Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms sunku susikaupti, kiti jaučiasi irzlūs ir įnirtingi, treti jaučia nuovargį ir mažą apetitą. Šie atsakymai padės kovoti su turimu stresu. Juk yra sakoma, jei nėra išaiškintos ir surastos šaknys, visi kiti būdai neišspręs problemos, tik sumažins išoriškai keletą simptomų, bet stresas vis tiek sugrįš. Todėl yra būtina išsiaiškinti kas įtakoja jūsų streso atsiradimą.
Tam, kad atrastumėte šiuos atsakymus, jums gali pasitarnauti diafragminis kvėpavimas. Užtenka per dieną bent dešimt minučių skirti kvėpavimo praktikai. Užtenka tiesiog įkvėpti per 3 sekundes ir iškvėpti per 5 sekundes.
Taip pat jums gali pasitarnauti meditacija. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad meditacija sumažina psichologinę ir fizinę įtampą. Ji skatina sąmoningą susijungimą su savimi, savo kvėpavimu, mintimis ir emocijomis.
Dar vienas veiksmas, padedantis sumažinti stresą, tai atsipalaidavimo praktikos (viena iš populiarių procedūrų tai Jakobsono raumenų atsipalaidavimo praktika, kurios metu yra atpalaiduojamas kiekvienas kūno plotelis. Taip pat puikiai tinka Nidra joga bei atpalaiduojančios muzikos klausymasis.
Jums taip pat gali pasitarnauti ir karšta vonia, masažai bei įvairios meninės terapijos, kurios padeda suvokti ir išreikšti jūsų dabartinę emocinę būklę ir nuotaiką, tai pvz. gali būti piešimas ar dainavimas.
2. Dar vienas svarbus kasdienis veiksmas, prisidedantis prie jūsų streso mažinimo, tai fizinis aktyvumas, suderintas su poilsiu. Daug tyrimų parodė, kad pratimai turi galingą antistresinį poveikį. Jei mankštinamės reguliariai, mankštos metu gaminasi medžiagos – endorfinai. Būtent jie neutralizuoja nemalonius streso pojūčius ir sukuria energijos bei gyvybingumo jausmą.
Taip pat itin svarbu bent pusvalandį praleisti gryname ore, pvz. pasivaikščioti miške ar parke, ar pabėgioti.
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad itin svarbus yra poilsis bei miego higiena. Kelkitės ir eikite miegoti visuomet tuo pačiu metu. Miegokite bent 7 valandas per naktį. Prieš miegą nepersivalgykite, ir ribokite kavą bei šokoladą. Tinkamai įsirengti savo miegamąjį ir pasirūpinkite jo jaukumu bei tinkama kambario temperatūra.
3. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į mitybą ir kasdien maitintis subalansuotai, kad jūsų organizmas gautų reikiamų medžiagų, mineralų, vitaminų bei omega rūgščių. Pasitelkite priemones, kurios gali būti jums naudingos kovojant su stresu. Mėtų, melisų, dilgėlių, jonažolių, levandų, ramunėlių, kanapių bei ožkarožės arbatos gali padėti nurimti prieš miegą. Taip pat įvairūs maisto papildai padeda sumažinti stresą bei jo keliamus simptomus.
Įsileiskite į savo gyvenimą šiuos veiksmus mažinančius stresą. Jie jūsų kasdienybę pripildys gražesnėmis spalvomis bei pagerėjusia savijauta.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
