Tas susirinkusių protestuotojų baubimas buvo nesuvokiamas pažeminimas – ir ne valstybės vadovų, o kovoje už laisvę prieš 31-erius metus žuvusių nekaltų žmonių ir iki šiol gedinčių jų artimųjų!
Juk prie Seimo tuo metu buvo ne tik šalies vadovai. Minėjime dalyvavo ir žuvusiųjų už laisvę artimieji, nukentėjusieji, laisvės premijos laureatai.
Visais laikais buvo nepatenkintų šalies valdžios sprendimais. Tačiau rėkti, švilpti, klykti, dūduoti ir kitaip žeminti laisvės gynėjus pagerbiant Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir premjerei Ingridai Šimonytei per Laisvės gynėjų dieną, yra žemiau plintuso.
Jokios atjautos, jokios gėdos, jokio proto ir nuovokos...
Ar tie rėkusieji norėtų, kad per jų artimųjų mirties metines kažkas švilptų ir baubtų?
Buvo tik gera žiūrėti, kaip mūsų šalies valdžios moterys šauniai atsilaikė. Kaip nepasimetė baubimą išgirdusi Seimo pirmininkė, kaip kalbą gražiai baigė premjerė I. Šimonytė žodžiais, kad netgi tas šiandieninis švilpimas yra žuvusių iškovota laisvės dalis.
Liūdniausia buvo tai, kad švilpimai ir bliovimas girdėjosi netgi kalbant kitiems dalyviams. Už ką kliuvo „gėda“ Laisvės premijos komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei, skaičiusiai kalbą Laisvės gynėjų dienos minėjime? Tokiems protestuotojams jau žemiau pulti nebuvo kur.
Tiesa, plojimų prie Seimo sulaukė vienintelis minėjime – prezidentas Gitanas Nausėda, kurį protestuotojai palaikė. Bet ar yra čia kuo didžiuotis ir džiaugtis? Man tai būtų dėl to gėda. Ar prezidentas nemato, kas yra jo rėmėjai?
Stebint šitą žuvusiųjų pažeminimą kilo dar viena mintis – kas išdavė leidimą tokiam gėdingam mitingui per Sausio 13-ąją? Kas uždegė šviesą trypti žuvusiųjų atminimą? Už tai turėtų būti atsakyta!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
