Stebint tokį politikų elgesį kyla vienas klausimas: „Kodėl apie tai tyli prezidentas ir TV forumai?“

Kai meluoji – gaunasi PIŠ... Nejaugi melas – viena iš valdančiųjų vertybių?

Skandalas dėl baltarusiškų trąšų gabenimo Lietuvos geležinkeliais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Skandalas dėl baltarusiškų trąšų gabenimo Lietuvos geležinkeliais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Skandalas dėl baltarusiškų trąšų gabenimo Lietuvos geležinkeliais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Skandalas dėl baltarusiškų trąšų gabenimo Lietuvos geležinkeliais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Skandalas dėl baltarusiškų trąšų gabenimo Lietuvos geležinkeliais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Skandalas dėl baltarusiškų trąšų gabenimo Lietuvos geležinkeliais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Skandalas dėl baltarusiškų trąšų gabenimo Lietuvos geležinkeliais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Skandalas dėl baltarusiškų trąšų gabenimo Lietuvos geležinkeliais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Tomas

2022-01-24 19:05, atnaujinta 2022-01-24 19:10

„Melo kojos trumpos“ – skelbia liaudies patarlė. Kitaip sakant – melas anksčiau-vėliau išaiškėja, o jį paskelbęs patiria reputacinę žalą. Tačiau dabartiniai valdantieji šią patarlę, panašu, yra pakoregavę ir pagal juos ji turėtų skambėti taip: „Melo kojos ilgos“. Suprask – melas pagal juos neturėtų išaiškėti, o jeigu kada nors ir išaiškės – tai jo pasekmės jau bus neskausmingos.

Kai kurie dabartinės Vyriausybės nariai vadovaujasi tokiais principais: jeigu nesugebi kaip nors paaiškinti savo veiksmų, priimamų sprendimų – meluok, išsisukinėk ir tikėkis, kad „dvaro užtarėjai“ tokio tavo elgesio stengsis nepastebėti, o jeigu melas vis tik bus demaskuotas – jį stengsis pateisinti.

Tačiau jeigu vis tiek atsiras tokių, kurie nepalankiai vertins ir tuos „užtarėjų“ pateisinimus – tuomet savo elgesį įvardink vertybiniu, patriotiniu ir taip užkimšk oponentams burnas. Būtent tokį elgesio algoritmą pastaruoju metu taiko kai kurie konservatorių ir liberalų-laisviečių atstovai. Tokių pavyzdžių – ne vienas.

Kilo skandalas dėl baltarusiškų trąšų gabenimo Lietuvos geležinkeliais, o užsienio reikalų ministras konservatorius Gabrielius Landsbergis su gudria šypsenėle postringauja – aš nieko nežinojau, manęs niekas neinformavo ir pan. Tačiau greitai paaiškėja, kad G. Landsbergis apie baltarusiškoms trąšoms taikytinas sankcijas ir jų taikymo peripetijas negalėjo nežinoti, kadangi Lietuvos geležinkeliai atitinkamus raštus siuntė ir į URM.

Laisvės partijos deleguotas susisiekimo ministras Marius Skuodis irgi pradžioje jaučiasi „nuskriaustas“ – neva jis irgi mažai ką žinojo, nes jo apie sankcijų iššauktas problemas pakankamai neinformavo nei Lietuvos geležinkelių generalinis direktorius, nei ministerijai atstovaujantis valdybos narys. Faktais priremtas prie sienos bando teisintis – nelabai sugebu naudotis kompiuteriu, o jeigu buvau informuotas ir žodžiu – tai gal ką nors ne taip supratau.

Kyla skandalas dėl „Pušyno“ sanatorijos Palangoje privatizavimo – VRM vadovė konservatorė Agnė Bilotaitė pradžioje puola neigti net pažintį su Šventosios seniūne, irgi konservatore, kai žiniasklaidoje paviešinami pastarosios tam tikri interesai, susiję su nurodytu objekto privatizavimu. Ir tik kai paaiškėja, jog šios dvi konservatorės ne tik kad gerai pažįstamos, o kad Šventosios seniūnė netgi buvo pradėjusi derinti įsidarbinimo A. Bilotaitės padėjėja procedūras, VRM ministrė „staiga“ kai ką prisimena...

Na, ir pagaliau visų šių „nekaltų“ epizodų viršūnė – Taivanio atstovybės įsteigimo istorija. Įgyjant pagreitį skandalui dėl Taivanio atstovybės pavadinimo ir jo derinimo su Prezidentu aplinkybių, konservatorių deleguota premjerė Ingrida Šimonytė kaip kokią mantrą ėmė skleisti savo teoriją – duodama ne vieną interviu visada tvirtino, kad Taivanio atstovybės atidarymas neva buvo numatytas Vyriausybės programoje, kuri buvo patvirtinta Seimo, paskelbta viešai, todėl tiek prezidentas, tiek visi kiti kritikai to negalėjo nežinoti, o programą, kaip žinia, privalu vykdyti.

Bet užtenka atsiversti Vyriausybės programą ir Eurika! – joje nėra net užuominos ne tik apie Taivanio atstovybės įsteigimą, bet netgi nėra paminėtas nei Taivanis, nei bent jau Taipėjaus atstovybė. Už tai yra kiti dalykai – Vyriausybės programoje rašoma apie tai, kad suvokiant ir pripažįstant Kinijos ekonominį bei politinį vaidmenį, yra siektina abipusiai naudingo dvišalio bendradarbiavimo. Įdomu – kaip visą šitą „politinį jovalą“ vertintų premjerės taip mėgstamas šaunusis kareivis Šveikas?

Dirbant ankstesnėms Vyriausybėms, daugumos taip vadinamų „nepriklausomų“ apžvalgininkų–komentatorių vienas iš pagrindinių reikalavimų politikams buvo „nemeluok“. Negi dabar jis jau neaktualus? Tikriausiai, nes, remiantis išvardytais faktais, nė vienam iš pirmiau nurodytų politikų viešai nebuvo užduotas labai konkretus klausimas – kodėl jis meluoja?

Kodėl net menkiausio priekaišto dėl to nesigirdėjo ir „nepriklausomose“ apžvalgose-komentaruose ar TV forumuose? Tylėjo ir prezidentas. Nereikia net menkiausios vaizduotės, kaip visa tai būtų traktuojama ir vertinama, jeigu aprašytos situacijos būtų nutikę valdant ankstesnėms (ne konservatorių) Vyriausybėms.

Prisiminkime, kai tuometė (2016 m.) sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė prisipažino, kad įkalbinėjama savo solidaus amžiaus, sunkiai sergančios motinos, norėdama ją nuraminti, prieš 10 metų įdavė motiną gydančiam gydytojui 100 litų. Ar galėjo ji, atsakydama į provokuojantį klausimą, pameluoti? Žinoma, kad galėjo ir, kaip sakoma, ir šuo nebūtų sulojęs. Bet ji buvo stipri moteris ir sąžininga politikė.

R. Šalašavičiūtei nepamelavus, tada ir prasidėjo – dabartiniai valdantieji konservatoriai ir liberalai (ypač buvęs jų pirmininkas, dabar pats teisiamas už kyšį) iš kailio nėrėsi, kas labiau ją pasmerks, kas griežčiau pareikalaus atsistatydinimo. Žinoma, su dideliu entuziazmu prie to prisidėjo ir „nepriklausomi“ apžvalgininkai – komentatoriai. Ministrė nedelsdama atsistatydino.

Kokį triukšmą tie patys „veikiantys asmenys ir atlikėjai“ buvo sukėlę dėl buvusio susisiekimo ministro J. Narkevičiaus prie bendro pietų stalo suvalgyto ir asmeniškai nepamokėto kotleto. Panašu, kad ši istorija nutiko tik dėl to, kad J. Narkevičius, neseniai pradėjęs eiti ministro pareigas, paprasčiausiai dar nebuvo perpratęs visų tokio „pietavimo“ subtilybių, tačiau tuomet atrodė, kad valstybėje įvyko kažkas nepataisomo – beatodairiškai buvo reikalaujama ministro atsistatydinimo.

Netgi atsižvelgiant į dalies taip vadinamų politikų moralės „sergėtojų“ kažkodėl suliberalėjusį požiūrį į kai kurių dabartinių valdančiųjų kartais skleidžiamą melą, neabejotina, kad absoliuti mūsų visuomenės dauguma melą vertina vienareikšmiškai neigiamai. Melo kojos vis tik yra trumpos, jis galiausiai visada išaiškėja ir tuomet pasitvirtina dar viena liaudiška išmintis – jeigu meluosi, tai anksčiau ar vėliau gausis PIŠ!

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.