Esu 27 metų, bet rūkydama prie vyresnių žmonių, gatvėje, prie giminaičių jausdavausi tikrai blogai, būdavo gėda.
Vieną rytą pirkau cigaretes degalinėje, eilė buvo nemaža, kokie 5-6 žmonės, ir man ištarus cigarečių pavadinimą, simpatiškas 30 metų vyras garsiai pasišlykštėjusiu tonu pasakė: „Fui, tokia graži, o rūko.“ Reikėjo išgirsti tą toną.
Pasijaučiau kaip keturiolikmetė pirkdama ne cigaretes, o narkotikus. Buvo baisiai gėda, nors tikrai nesu iš tų tylių ir drovių žmonių ir visada tokiems „protinguoliams“ lepteliu ką nors atgal, bet šis kartas buvo žudantis.
Išėjau visa raudona ir nenorėjau nei žiūrėti į tą pakelį cigarečių.
Nuo to ryto pradėjau galvoti, kad rūkanti moteris iš tikrųjų yra nekoks vaizdelis. Pradėjau iš šalies stebėti rūkančias moteris ir merginas. Supratau, kad viena yra matyti keturiasdešimtmetę, pasiturinčią moterį, rūkančia prabangios lauko kavinės kiemelyje prabangias cigaretes, o kita - žiūrėti į merginą, kuri eidama gatve traukia cigaretę.
Draugas klausdavo, ar norėčiau, kad mano dukra eitų gatve ir rūkytų cigaretę. Jo požiūris į rūkančias moteris labai blogas, bet aš vis tiek rūkydavau ir nekreipdavau dėmesio, ką jis ten bamba.
Po to vyro replikos degalinėje pradėjau mąstyt, kad reikia atsikratyti šito įpročio, pradėjau ieškoti internete informacijos, kaip rūkymas kenkia žmogaus sveikatai, ieškojau kaip įmanydama visokių vaizdų kaip atrodo rūkančio ir nerūkančio žmogaus organai.
Dar ieškojau visokių filmų apie tabako kokybę, ką mes rūkome ir iš ko padaryta „šiuolaikinė“ cigaretė. Neapsidžiaugiau, bet vis dar rūkiau.
Paskutinis mano apsisprendimą lemiantis faktorius buvo finansai, pradėjau vesti kiekvieno mėnesio išlaidas cigaretėms, paskaičiavusi gavau 190 litų per mėnesį. Tada pagalvojau, kad išleidžiu 2280 litus per metus. Gal geriau išvažiuosiu į kelionę už tokią sumą, nei rūkysiu - pagalvojau.
Cigaretės daug kainuoja ir mano piniginei ir sveikatai.
Galiu pasakyti, kad sunkiausia yra tada, kai dauguma tavo draugų ir bendradarbių rūko, tu lieki kažkoks atstumtasis, nes darbo metu rūkantieji daro pertraukėles, aptarinėja daug visokių dalykų, o tu tarsi nedalyvauji tame.
Savaitgaliais dar blogiau, nes 90 proc. kompanijos atsistoja ir išeina, o tu kartais vienas lieki prie stalo sėdėti. Būna tikrai labai sunku. Reikia dideles valios mesti rūkyti, ir dar didesnės valios nesurūkyti nei vienos cigaretės, nes surūkius vieną vėl viskas prasideda iš naujo.
Visiems rūkantiems norėčiau palinkėti susitvarkyti gyvenimą ir rasti kitų malonumų, malonių akimirkų ne su cigarete dantyse.
***
Šis tekstas dalyvauja konkurse „Kaip aš mečiau rūkyti“.
Trijų, redakcijos nuomone, labiausiai įkvepiančių istorijų autoriams padovanosime savaitgalio poilsį dviems gamtos apsuptyje esančiame viešbutyje „Belvilis“.Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
