O ji vis dėlto smirda, ta taip mylėta cigaretė

O ji vis dėlto smirda, ta taip mylėta cigaretė „Aaaaah, mama ateina“  tokiais ir kitokiais gana įmantriais būdais drauge su kiemo berniokais pabėgę į netoli nuo mokyklos esantį parkelį mokėmės traukti pirmą dūmą. Vėliau buvo antras. Tada jau reikėjo cigaretės. Cigaretė po cigaretės.  Ji gelbėjo.  Ji suprato. Leisdavo atsikvėpti.  Įkvėpdavo darbams. Subrandindavo idėją. Išbudindavo. Nuramindavo. Drauge pasitikdavo saulėtekį po nemiegotos nakties. Drauge buvo ir saulei leidžiantis. Visada kartu. Ir juoko minutėmis. Ir ašarojant. Dainuojant degant laužams. Ir netgi šokant lietuje.

Sugalvodavau milijoną pasiteisinimų, kodėl dar šį pirmadienį surūkysiu vieną kitą cigariuką.<br>V. Balkūno nuotr.
Sugalvodavau milijoną pasiteisinimų, kodėl dar šį pirmadienį surūkysiu vieną kitą cigariuką.<br>V. Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Fruktoze

Oct 15, 2012, 10:55 AM, atnaujinta Mar 16, 2018, 2:51 AM

O jei dar ji ir prakalbėtų, kiek galėtų papasakoti.  Bent jau tuo šventai tikėjome. Tai buvo metai, kai dar viską šiame gyvenime norėjosi ragaut, bandyti, protestuoti, laužyti taisykles, apeiti dogmas... O taip pat tikėti svajonėmis didesnėmis už pasaulį. Ir norėti, kad jos pačios mums betraukiant cigaretės dūmą imtų pildytis.

Tačiau... Ėjo metai.  Subrendom. Suaugusiųjų pasaulis šiek tiek prikerpa sparnus. O gal ne? Gal norisi tiesiog kilti aukščiau, neįsikibus į jokius stabus. Cigaretės taip pat. Romantiką su cigarete labai greitai pakeitė priklausomybė dūmui.  O vėliau atsirado ir priklausomybė norui kuo greičiau mesti rūkyti. Tačiau čia ir buvo didieji spąstai.  Sunku net suskaičiuoti, kiek buvo bandymų „nuo pirmadienio“.  Kiek daug noro įrodyti sau, kad esi stipresnis už cigaretę. Milijonai pasiteisinimų, kodėl dar šį pirmadienį surūkysiu vieną kitą cigariuką. Gal dar baimė prarasti draugus, su kuriais jungė rūkymo ritualas. 

Netgi gyvenimas užsienyje ir viltys, kad bus gaila pinigų cigaretėms, nepadėjo. Knyga ir aplinkinių pasakojimai, kaip ji padeda mesti rūkyti suintrigavo. Beskaitant kokį trisdešimtą puslapį staiga nutiko akistata su pačia savimi. Kodėl reikia gaišti laiką ir skaityti hipnozės principu veikiančią knygą. Juolab kad ten surašyti argumentai  jau buvo aiškūs senai. Tačiau jie nebuvo patogūs viduje gyvenančiai puikybei.

Būtent ji visus tuos metus ir kišo koją visiems bandymams išsiskirti su cigarete. Ne veltui sakoma, jog esame stiprūs tik savo silpnume. Ir tik tą pirmadienį, kai aš sau pripažinau, jog toji priklausomybė nuo cigaretės yra stipresnė ir galingesnė, MAN PAVYKO!

Nuo tos dienos jau eina treti metai.  Toks jausmas lyg atpažinta puikybė ėmė ir susigūžė.  O potraukis cigaretei tapo lengvai pažabojamas. Arba jo net žaboti nebereikėjo. Išnyko lyg dūmas. Laisvė, nuo dūmo.  Laisvė nuo pykčio sau dėl nepavykusių bandymų mesti. Laisvė pripažinti, jog esi silpnas tiek, kad galbūt užtektų vieno vienintelio dūmo, kad vėl atsidurtum užburtam rate. Laisvė pasirinkti. Ir šiandien renkuosi nerūkyti. 

Draugai, kurie dalijosi cigarete. Su jais visaip.  Vieni irgi jau neberūko. Kiti traukia dūmą ir kartas nuo karto klusteli, ar aš vis dar nerūkau. Gal  visada pasiruošę pasiūlyti cigaretę... Treti dingo vos man pasitraukus iš rūkančiųjų gretų. 

Tačiau liko laisva vieta naujiems žmonėms.  Mesti rūkyti man reiškia daugiau. Su cigarete pamečiau nemažai savęs, savo aplinkos, kitų priklausomybių ir baimių. Vienok nepamečiau. Tai buvo nuostabus, bet nepakartojamas, laikas, kurį netgi branginu. Neįkainojamos gyvenimo pamokos.  Bet galiu pasakyti. Buvo verta.  Juk reikia išmokti uždaryti vienas duris, kad atsivertų kitos - į dar įdomesnį ir spalvingesnį gyvenimą su naujais iššūkiais.  O juk romantika ir polėkis vis dėlto yra ne cigaretėje, o žmoguje.

Ir pabaigai. Dar iki šiol niekada neteisiu rūkančiųjų. Niekada nesakau, kaip dvokia, kai jie užsirūko (ypač uždaroje patalpoje). Iš tiesų tas smogas kelia pykulį, tačiau stengdamasi nekvėpuoti šypteliu sau: juk neseniai ir aš buvau kaip jie - pūsdavau dūmus į veidą ir nesuprasdavau, kodėl tie nerūkantieji, o ypač nesenai metę, staiga ima zirzti, kaip labai smirda tik ką taip mylėta cigaretė.

***

Šis tekstas dalyvauja konkurse „Kaip aš mečiau rūkyti“.

Trijų, redakcijos nuomone, labiausiai įkvepiančių istorijų autoriams padovanosime savaitgalio poilsį dviems gamtos apsuptyje esančiame viešbutyje „Belvilis“.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.