Jaunimas nori erdvės laisvalaikiui
Tačiau kitokią nuomonę dėl statinio paskirties turi Jūrės miestelio jaunimo aktyvas, palaikomas nemažos dalies gyventojų. Pasak neformaliai jaunimo grupei atstovaujančio Evaldo Lukšio, jaunų žmonių vizija – buvusios mokyklos pastate turėtų įsikurti multifunkcinis centras, kuriame laisvalaikį galėtų leisti ir jauni, ir seni. Tikslui įgyvendinti ketinama kurti asociaciją, kuri siektų ES programų paramos. Didžiausias jaunimo noras – turėti erdvę aktyviam sportavimui.
Pasak E. Lukšio, Jūrės miestelyje gyvena apie 60 jaunų žmonių, kurių amžius svyruoja nuo 10 iki 28 metų. Šiuo metu jaunimas neturi galimybių tinkamai leisti laisvalaikį, neturi vietos, kur galėtų susiburti. „Kur besibūriuotume, iš visur esame išvaromi, mums priekaištaujama, kad neva susitikę nieko neveikiame, tik vartojame alkoholį ir rūkome“, - vyresnių žmonių nesupratingumu nusivylęs E. Lukšys. Todėl, išgirdę apie galimą buvusios pradinės mokyklos išnuomavimą urėdijai, jaunimas spontaniškai užsikrėtė mintimi, kad tai galėtų būti puiki vieta turiningam laisvalaikiui leisti.
Jaunų žmonių idėją palaikantis aktyvus Jūrės miestelio bendruomenės narys, humanitarinių mokslų daktaras Juozas Banionis sako, kad minėtame pastate dar galėtų įsikurti ir miestelio biblioteka, šiuo metu besiglaudžianti ankštoje patalpoje.
Bendruomenės pirmininkė norėtų kito pastato
Tačiau entuziastingi jaunimo ketinimai dėl buvusios pradinės mokyklos panaudojimo nesulaukė palaikymo iš Jūrės miestelio bendruomenės pirmininkės Janinos Draugelienės. J. Draugelienė sako, kad bendruomenė tikrai norėtų turėti multifunkcinį centrą, vienijantį visų amžiaus grupių gyventojų pomėgius, bet tam esą labiau tinkamas būtų buvusios Jūrės miestelio aštuonmetės mokyklos pastatas. „Šis pastatas gerokai erdvesnis nei pradinės mokyklos, jame tilptume visi“, - teigia bendruomenės pirmininkė.
J. Draugelienė nesidžiaugia iškilusiais nesutarimais bendruomenės viduje, tačiau sako, kad ne kartą kvietusi jaunimo atstovus diskusijai. „Dialogas nevyksta. Labai jau dideli mūsų nuomonių skirtumai, kartais net atrodo, kad kažkas sąmoningai siekia bendruomenę ir jaunimą sukiršinti“, - įsitikinusi J. Draugelienė.
Bendruomenės pirmininkė mano, kad, pavykus gauti struktūrinių fondų paramą buvusios aštuonmetės mokyklos pastato sutvarkymui, jame galėtų įsikurti ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupė.
„Turime bendruomenės namus, svarstome apie multifunkcinio centro įkūrimą, jaunimas nori savo centro. Trys pastatai Jūrės miestelio bendruomenei būtų pernelyg didelė našta“, - sako J. Draugelienė.
Įtaria interesų painiojimą
Tačiau jaunimo vardu kalbantis E. Lukšys abejoja nuoširdžiais bendruomenės pirmininkės ketinimais. Jaunuolis yra įsitikinęs, kad J. Draugelienė veikia savo sutuoktinio, dirbančio Jūrės girininkijoje eiguliu, naudai. „Pritarimą jaunimo norui turėti savo centrą pradinės mokyklos pastate per kelias dienas raštu patvirtino daugiau kaip 150 miestelio gyventojų. Pirmininkė šį faktą ignoruoja“, - teigia E. Lukšys.
J. Draugelienė sako, jog raštas, kurį jaunimas perdavė savivaldybės Tarybai, parengtas neatsakingai, jame savo parašus padėjo netgi mažamečiai vaikai. Bendruomenės pirmininkės nenorą išgirsti gyventojų nuomonę E. Lukšys vadina tiesiog savanaudišku bendruomenės ir asmeninių interesų painiojimu. Jūrės miestelio jaunimas, kovojantis už savo idėją, dar nenuleido rankų: apie jaunų žmonių troškimus kalbėjo su Kazlų Rūdos savivaldybės meru Vytautu Kanevičiumi, dėl ketinimų pretenduoti į pastatą bendravo su urėdu Linu Bužinsku.
„Meras kreivai žiūri į mūsų planus“, - stebisi E. Lukšys. Jaunam žmogui suaugusių abejingumas jaunimo problemoms spręsti yra tiesiog nesuprantamas. „Neturime noro slankioti pakampėmis, norime turėti turiningą laisvalaikį. Mūsų miestelio jaunimas savo iniciatyva atsinaujino sportinių lauko žaidimų aikštelę, net medines šiukšliadėžes patys pasidarėme. Tik niekas to nepastebėjo ir neįvertino“, - dėstė E. Lukšys.
Jaunimo atstovas tikisi, kad visgi pavyks rasti siekiamybių ir galimybių viduriuką. Meras laukia vieningos nuomonės Apie susiklosčiusią situaciją pareikšti nuomonę „Kazlų Rūdos laikraštis“ paprašė Kazlų Rūdos savivaldybės mero V. Kanevičiaus.
- Jūrės miestelio jaunimas prašo jų reikmėms leisti naudotis buvusiu pradinės mokyklos pastatu. Kokia Jūsų pozicija šiuo klausimu?
- Šiai dienai nėra oficialios Jūrės miestelio bendruomenės pozicijos šiuo klausimu. Bendruomenė susiskirsčiusi į dvi stovyklas, kurių viena tame pastate norėtų matyti daugiafunkcinį centrą, kita – VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos girininkijos padalinį. Ne vieną kartą buvau susitikęs su Bendruomenės atstovais ir esu pasakęs, kad pirmiausia jie turi pareikšti vieningą nuomonę šiuo klausimu ir tik tada Kazlų Rūdos savivaldybės taryba svarstys, kaip pasielgti. Todėl šiuo metu laukiame iš Jūrės miestelio bendruomenės konkrečių vieningų sprendimų ir veiksmų.
- Aptarti minėtą klausimą buvote susitikęs su Jūrės jaunimo atstovais. Kaip vertinate susitikimo rezultatus?
- Jūrės miestelio jaunimo atstovai neatstovauja visos Bendruomenės. Negana to, jie iki šiol nėra juridinis asmuo, nėra užsiregistravę kaip jaunimo centras ar organizacija. Dėl šios priežasties jie neturės galimybės teikti projektines paraiškas, kad gautų finansavimą minėtajam pastatui sutvarkyti. Šiandien buvusios pradinės mokyklos pastatui reikalingas kapitalinis remontas, o Savivaldybė šiam tikslui lėšų neturės.
Vienintelis kelias – įregistruoti jaunimo juridinį vienetą ir bandyti teikti projektines paraiškas pastatui sutvarkyti. Pagrindinis Jūrės miestelio jaunimo noras šiandien – užsiimti aktyvia sportine veikla. Manau, kad jie galėtų paiimti pavyzdį iš Jankų jaunimo, kuris kartą per savaitę atvažiuoja į Kazlų Rūdos savivaldybės sporto centrą ir sėkmingai ten sportuoja. Juolab, kad Jankų jaunimui iki Kazlų Rūdos yra 20 km, o Jūrės miestelio jaunimui – vos 6 km. - Ar teko minėtą klausimą aptarti su Jūrės bendruomenės atstovais?
- Teko, ir ne vieną kartą.
- Kokia tolimesnė buvusios pradinės mokyklos pastato ateitis?
- Kuomet išgirsime konkrečią ir vieningą Jūrės miestelio bendruomenės poziciją, tada Taryboje bus gvildenamas šis klausimas ir priimtas sprendimas.
Kokias priemones ir programas šiuo metu naudoja savivaldybė, skatindama jaunimo užimtumą?
- Savivaldybė ženkliai prisideda skatinant jaunimo užimtumą. Savivaldybės biudžete Vaikų ir jaunimo socializacijos programoje 2010 m. ir 2011 m. buvo skirta 5,7 tūkst. Lt, o 2012 m. - 6,1 tūkst. Lt. Iš jų, jaunimo veiklos organizavimui – 1,4 tūkst. Lt, dalyvavimui jaunimo iniciatyvų projektuose – 4 tūkst. Lt, bendradarbiavimui su regioninėmis vaikų ir jaunimo organizacijomis bei grupėmis – 700 Lt. Projektinei jaunimo formalių ir neformalių organizacijų veiklai šiais metais lėšos jau išnaudotos.
Jaunimo veiklų finansavimo mechanizmas veiks ir toliau. 2012 m. spalio 9 d. vykusiame Tarybos posėdyje buvo patvirtinti Kazlų Rūdos savivaldybės jaunimo reikalų tarybos nuostatai. Jaunimo tarybą sudarys 12 narių, iš kurių pusė – Kazlų Rūdos savivaldybėje veikiančios jaunimo organizacijų sąjungos ,,Apskritas stalas“ atstovai.
Jaunimo taryba – stiprus darinys, įtrauksiantis jaunus, aktyvius žmones atsakingai ir efektyviai dalyvauti sprendžiant aktualius jaunimo politikos klausimus. Gruodžio mėn. vyksiančiame Tarybos posėdyje bus tvirtinama Jaunimo tarybos sudėtis. Savivaldybė prisideda prie jaunimo užimtumo skatinimo, nuolat išklausoma jo nuomonė, pagal galimybes vykdomi jų prašymai. Tačiau norėtųsi, kad pats jaunimas ne tik reikštų pageidavimus, bet būtų linkęs ir atlikti realius veiksmus. Tačiau dialogas su jaunimu tikrai yra ir jis vyksta nuolat.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
