Po valdžios atstovų sprendimo, kad čia netrukus iškils dar vienas „Akropolis“, nustojau poilsio zonos statusu tikėti...Bet šį kartą ne apie tai.
Grįžkime į Vingio parke vyksiančią šventę. Stovint priešais, rodos, niekada nesibaigsiančią motociklų vilkstinę, mane apėmė įvairialypiai jausmai. Galvojau, kaip reaguotų anglas, jeigu per Haid parką važiuotų nors vienas iš šių sunkiasvorių motociklų? O pagalvoti apie prekybos centro statybą pritrūktų fantazijos ir anglui, ir man.
Bet, būdama geros nuotaikos (oras juk vakar buvo puikus), stengiausi prisiminti malonius dalykus. Būtent todėl prisiminiau šių motociklininkų demaršus per Vilnių sausio įvykių dienomis arba dar kada nebuvo laisva Lietuva. Matydavau per langą, kai jie, prisitvirtinę prie motociklų vėliavų kotus, važiuodavo plazdendami trispalvėmis – bebaimiai, laisvi, net pavydas imdavo. Tokie jų žygiai netgi savotiškai ramindavo – juk kiekvienai moteriai ramu, kai vyrai pavojaus akivaizdoje parodo drąsą, o ne baimę... Mintimis grįžusi į dabartį, pagalvojau, kad koks triukšmas bebūtų, tai vis geriau nei tankų ar tankečių girgždėjimas per Lietuvos miestus ir kaimus.
Bet stebint žmones, narstančius tarp motociklų su vaikais ir vežimėliais ir skubančius pasišalinti iš Vingio parko pagalvojau, ar tikrai tai vienintelė vieta pramogauti motociklininkams, ar negali Vilniaus valdžia rengti panašių turnyrų, kaip kauniečiai „Žalgirio“ arenoje, kad ir koks kiauras Savivaldybės biudžetas bebūtų...
Vilniečiai gyvena ne tik prie Vingio parko, bet kai kurie – ir prie magistralių ir patiria decibelų perteklių miego metu ne tik nuo per didelio mašinų srauto dieną, bet ir nuo naktinių „britvininkų“ pasivažinėjimų po 100-200 kartų žiedu pirmyn atgal. Ką gali žinot, gal vėl kažkokiai šventei repetuoja...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
