Ispanijos porceliano milžinė yra bendrovė „Lladro“ – jos gaminiai jau daugelį metų puikuojasi aistringiausių kolekcininkų ir meno gerbėjų kolekcijose.
Šiai kompanijai ypatingą šlovę atnešė jos kuriamos „Lladro“ statulėlės, jau daugiau nei penkiasdešimt metų ypač vertinamos Europos ir Šiaurės Amerikos kolekcininkų.
Kur slypi tokio populiarumo priežastis? Daugelis kompanijos gerbėjų skuba įsigyti šios kompanijos produkcijos dėl ypatingo jos subtilumo ir grožio, tačiau nemažai potencialių pirkėjų domisi „Lladro“ gaminiais ir vien dėl finansinių interesų.
Priežastis – paprasta: „Lladro“ figūrėlės laikui bėgant įgauna papildomą vertę, tad jų pirkėjai neretai savo pirkinį vertina kaip gana saugią investiciją. Anot kolekcininkų, tai prilygsta investicijai į išskirtinį meno kūrinį.
Kiek senesnės, jau nebegaminamos figūrėlių serijos gaminių kaina nuosekliai auga. Esant ribotai pasiūlai ir didėjančiai paklausai, šios figūrėlės yra vis labiau graibstomos ir kolekcininkų, ir investuotojų visame pasaulyje.
Bendrovę įkūrė broliai
„Lladro“ kompanija buvo įkurta 1953 metais trijų brolių Juano, Jose ir Vincento Lladro iniciatyva Almaseros provincijoje, esančioje greta Valensijos miesto ribų.
Trys broliai pradėjo gaminti išskirtines rankų darbo figūrėles. Figūrėlės ne tik išsyk tapo populiarios tarp vietinių grožio gerbėjų, bet netruko patraukti ir tarptautinių prekeivių dėmesį.
Taip nutiko dėl to, kad kiekviena rankų darbo detalė buvo iki galo apgalvota ir išdailinta – ar tai būtų subtili gėlė, ar žiedlapis, ar porcelianinis paukštis – visur vyravo tobulos proporcijos ir linijos.
Kai verslas ėmė sektis, broliams prireikė samdyti papildomus darbuotojus. Taip prie kompanijos prisijungė dar keli regione pripažinti porceliano meistrai.
Vėliau du iš „Lladro“ naujai įdarbintų porceliano skulptūros meistrų kartu su kompanijoje dirbusiu chemijos specialistu atsiskyrė ir įkūrė įmonę „Rosal“.
„Lladro“ suprato šį signalą ir kaip atsaką konkurentams pristatė naują prekės ženklą „Zaphir“.
Taip broliai pasielgė norėdami apsaugoti „Lladro“ vardą per galimą rinkos mūšį su „Rosal“.
Tačiau „Rosal“ komanda neišgyveno ir buvo priversta baigti veiklą. 1975-aisiais „Zaphir“ buvo pervadinta į NAO. Bendrovė pavadinimą pakeitė dėl amerikiečių. Žodį „Zaphir“ JAV buvo tiesiog per sunku ištarti.
NAO gamykloje užaugo visa kartą talentingų porceliano meistrų, jie tapo itin populiariais „Lladro“ gamyklos skulptoriais.
Dėl Amerikos pakeitė pavadinimą
Daugelis kolekcininkų įsigyja „Lladro“ arba NAO gaminių vien tik dėl jų estetinės vertės.
Neretai ši aistra prasideda įsigijus nedidelį eksponatą ar gavus jį dovanų sukakties ar atmintino gyvenimo įvykio – santuokos, vaiko gimimo, pirmosios komunijos ar mokslų pabaigos – proga.
Praėjus kuriam laikui prie turimo meno kūrinio pridedami dar keli eksponatai ir taip suteikiama pradžia nuosekliai kolekcijai. Kai kurie rimti kolekcininkai jau dabar didžiuojasi kolekcijomis, kuriose daugiau nei 200 „Lladro“ arba NAO kūrinių.
Tačiau kolekcijos esmė yra ne tik jos didinimas, bet ir aistringas komplektavimas. Niekada nesinori turėti vien tų pačių eksponatų, siekiama atnaujinti ekspoziciją ne tik įsigyjant naujų pavyzdžių, bet ir keičiant jau esamus, gal kiek pabodusius eksponatus.
Visada yra vienas kūrinys, kuris tarnauja kaip šeimyninė relikvija ir yra perduodamas iš kartos į kartą. Taip dar labiau įprasminama šeimos istorija ir raida.
„Lladro“ gaminių kaina svyruoja nuo keliasdešimties iki kelių šimtų tūkstančių eurų (pastaroji suma „paklojama“ už didelės apimties dekoruojamuosius kūrinius).
Investuoti į „Lladro“ produkciją verta dėl to, jog jos vertė nuolat auga, taip, kaip auga retų meno kūrinių ar senovinių automobilių vertė. Pavyzdžiui, „Monako ledi“ statulėlė, į prekybą išleista 1995-aisiais ir nustota gaminti 2000-aisiais, iš pradžių kainavo 300 JAV dolerių; 2014-ųjų spalį ši statulėlė aukcione JAV buvo nupirkta už 840 JAV dolerių. Didoką kainos šuolį lėmė figūrėlės retumas ir tai, jog galimybė ją įsigyti retai pradžiugina gerbėjus pasaulinėse rinkose.
Investicija į „Lladro“ produkciją – saugi. Tačiau vertėtų žinoti ir štai ką: dėl vis augančio populiarumo ir vertės rinkoje vis dažniau pastebima šio prekės ženklo padirbinių. Vienas iš būdų atskirti originalą – patyrinėti kompanijos antspaudą kiekvieno gaminio apačioje. Jis turėtų būti mėlynos spalvos ir sutapti su tais metais gaminto produkto ženklinimu.
Kiti požymiai? Dažniausiai originalių figūrėlių dugne yra spaudžiami diena ir mėnuo, pranešantys datą, kai gaminys buvo pašautas į krosnį. Be to, gaminio dugnas niekada nebūna glazūruotas. Kai kurie egzemplioriai papildomai ženklinami nurodant modelio numerį, kai kurie – nurodant konkretų skulptorių, tačiau tai daroma toli gražu ne visais atvejais.
***
Teksto autorius Tony Bexonas yra „Lladro“ porceliano skulptūrėlių kolekcininkas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
