Trečiadienį pavakare su 13-mečiu sūnumi sugalvojome, kad visai norėtume pasigaminti užkandžių, kuriems reikia apvalių nedidelių bandelių. Kaip tik tokias kepa tinklo „101 kepyklėlė“ kepykla. O ir gyvename visai šalia vienos tokios, esančios Kaune, Kalniečių prekybos centre. Paprašiau sūnaus nukeliauti nupirkti šių bandelių ir dar užsukti į šalia esantį vietinį turgelį šviežių bulvių.
Sūnus, žinoma, nepatyręs, nereiklus, o gal ir neatidus pagal savo amžių pirkėjas. Bet po to, ką radau jo pirkinių maiše, norėjau nulėkti ir suversti tas prekes tiesiai pardavėjai ant galvos.
Žinoma, nusiraminusi pagalvojau, juk tai ne išeitis, gal kreiptis į maisto ir veterinarinę tarnybą? Bet ne, nubaus tik tam kartui, vėliau viskas vėl kartosis. Kaip jau minėjau, minties nešti ir suversti parduotas „gėrybes“ pardavėjoms irgi atsisakiau – joms gi kas, paburnos vienas kitas nepatenkintas klientas, o karavanas toliau eina. Ir kaip tik dėl to rašau viešai, kad kiti skaitytų, žinotų ir įvertintų, kokios mūsų lietuviškos verslo manieros.
Esmė tame, kad bulves vaikas parnešė tiesiog suvytusias, kurias ne tik kad skusti (kaip paprastai daroma su šviežiomis bulvėmis) buvo neįmanoma, jos net luptis sunkiai luposi.
Bet dar įdomiau su „101 kepyklėlės“ bandelėmis – maždaug 70 proc. bandelių buvo džiūvėsių pavidalo, apie šviežumą šiuo atveju kalbėti neišeina.
Ir štai ką aš galvoju. Esu įžeista dvigubai.
Pirma, dėl to, kad, sprendžiant iš mūsų verslininkų elgesio, vaikui, kuris patiklus, o gal ir nemokša be patirties, galima sukišti visas vakarykščias atliekas. Jis gi nebus toks gudrus – neišardys užrišto bulvių maišelio, nebus toks drąsus ir tikrai neiškratys visų bandelių, kad patikrintų jų šviežumą. Tokie sukčiai negerbia vaiko kaip pirkėjo.
Antra priežastis – vadinamieji lietuviški „101 kepyklėlė“ visiškai nevertina kliento, o stengiasi prakišti pasenusias, nekokybiškas prekes, kad tik nepatirtų nuostolio. Verslaujantys lietuviai turbūt jaučia pasitenkinimą, jeigu pavyksta apgauti, įkišti senienas.
Žinote, ponai sukčiai, Vokietijoje kiekvienas smulkus prekeivis stengiasi pranokti kitus kokybe, dėmesiu, nes konkurencija ten milžiniška, o pirkėjai išlepinti. Ir nenuostabu, kad ten tokie žmonės sugeba prasigyventi, sukurti sau normalesnį gyvenimą.
O štai jūs, lietuviškieji, niekada to nepasieksite, tesugebėsite mokėti minimalias vargo algas savo samdiniams, verkšlenti, kad galą su galu vos suduriate, vien dėl to, kad nevertinate ir negerbiate pirkėjo, nesvarbu, kas jis – vaikas, žilagalvis senelis, ar turtinga ponia.
Specialiai „101 kepyklėlės“ savininkams – o jus ne gėda, kad jūsų samdomos pardavėjos bruka pasenusius kepinius, yra nemandagios (Kalniečių prekybos centras, Kaunas) ir pirkėją priverčia jaustis taip, tarsi jis būtų kaltas vien dėl to, kad užėjo į šią parduotuvėlę? Kiek ilgai tikitės gyvuoti, taip „išdūrinėdami“ pirkėjus?
* * *
„101 kepyklėlės“ direktorės prekybai Vidos Armalienės komentaras:
„Labai atsiprašome dėl nemalonaus incidento, jog teko nusipirkti vakar dienos keptų bandelių. Jūs pirkote vadinamas bandeles prie salotų, kurių galiojimo laikas tikrai dar nebuvo pasibaigęs.
Įmonės vadovų ir savininkų tikslas – parduoti ne tik šviežią, bet dar ir šiltą produkciją. Kiekvienos dienos ryte vakar keptas bandeles darbuotojai privalo nukainoti ir jomis prekiauti tam skirtoje vietoje Tai yra tikrinama ir tikrai netoleruojama darbuotojų savivalė.
Dar karta atsiprašome pirkėjų už darbuotojų klaidas. Tai jokiu būdu nebuvo vaiko apgaudinėjimas, o paprasčiausias įmones vidaus taisyklių nesilaikymas.
Su darbuotojais šis atvejis išsiaiškintas, pardavėja griežtai įspėta. Maloniai prašome mamą kartu su sūnumi apsilankyti kepyklėlėje, kur pavaišinsime karštomis bandelėmis ir toks atvejis daugiau nepasikartos.“
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
