Kasdienybė – šokiruojanti
Darbas Priklausomybės ligų centre ne vieną šokiruoja. Tačiau savo emocijas tenka nuolat slopinti, nors bendravimas su visuomenės paribiuose esančiais žmonėmis ne tik veikia psichologiškai, bet neretai ir šiek tiek baugina. Taip apie savo darbo kasdienybę pasakojo L.Andrikis. Pašnekovas tikino, kad kartais atmosfera įstaigoje stipriai įkaista. Pasitaiko, kad įsismarkavę pacientai pradeda kelti grėsmę tiek darbuotojams, tiek kitiems lankytojams. „Kartą kolegos man papasakojo, kad likus keliems metams iki tol, kol tapau direktoriumi, vienas mūsų pacientas darbuotojai peiliu sužalojo ranką“, – prisiminė įstaigos direktorius. „Būna, kad lankytojai įsiveržia pas mane į kabinetą ir reikalauja metadono. Tokiais atvejais stengiuosi juos nuraminti ir paaiškinti, kad bet kokiu atveju sieksiu jiems padėti. Tačiau jeigu situacija labai rimta, kviečiame apsaugą. Ši atvyksta labai operatyviai“, – kalbėjo jis. Vyras tikino, kad kai kurios priklausomybėmis sergančių žmonių problemos ilgam įsirėžia į atmintį, todėl darbe patiriamos emocijos neatslūgsta ir grįžus namo. Jo teigimu, nors tenka gyventi pacientų rūpesčiais, svarbu nepamiršti ir savo paties gyvenimo bei šeimos.
Paciento vos nepartrenkė
Kartą susidūrimas su Priklausomybės ligų centro lankytoju direktoriui tik per plauką nesibaigė skaudžia nelaime. Žiemą gausiai pasnigus, vyras savo automobiliu važiavo Taikos prospektu, kai į kelią išbėgo pėsčiasis, kaip vėliau paaiškėjo, jo vadovaujamos įstaigos klientas. Šis bėgo į kitoje gatvės pusėje esantį Priklausomybės ligų centrą gerti metadono. Pacientas direktoriaus atsiprašė, tačiau į avarijos vietą iškviestos policijos taip ir nesulaukė. L.Andrikis pasakojo, kad avarijos kaltininkas sirgo įvairiomis ligomis: AIDS, ŽIV, vėžiu. Po kelių mėnesių nuo jų pacientas ir mirė.
Nusineša gyvybes
Alkoholis, narkotikai, o neretai ir tabakas visame pasaulyje pasiglemžia vis daugiau gyvybių. Didžiausi pavojai įklimpus į priklausomybę – susirgti onkologinėmis ligomis, ŽIV, AIDS arba perdozuoti narkotikų. Anot Liudo, priklausomybių problema ypač opi ir Lietuvoje. „Mūsų šalyje labai daug žmonių, rizikingai vartojančių alkoholį. Deja, jų niekas neįspėja apie tykančius pavojus tapti priklausomiems. Taip pat nemažai vartojančių narkotikus. Priklausomi žmonės susiduria su daugybe problemų, jiems ima atrodyti, kad gyvenimas slysta iš po kojų, o kelio atgal nebėra“, – tikino jis. „Priklausomybėmis sergančių žmonių socialinė padėtis nuolat blogėja. Ne ką mažiau kenčia ir sveikata. Tuomet ir kreipiasi sergantys žmonės į mus, kad padėtume“ , – teigė vyras.
Sprendimas – legalizuoti narkotikus?
Priklausomybės ligų centro direktorius svarsto, kad galbūt tokių pacientų situaciją palengvintų psichoaktyviųjų medžiagų legalizavimas. Anot jo, Lietuvoje narkotikų verslas klesti, o štai užsienio šalių patirtis rodo, kad dekriminalizavus narkotikus ši problema pasistūmėja į priekį. „Nesakau, kad psichoaktyviosios medžiagos turi būti prieinamos kaip saldainiai ar alkoholis. Tiesiog problemų turintiems žmonėms nuolat reikia daugybės pinigų, todėl jie priversti nusikalsti, pavyzdžiui, vogti. Jeigu narkotikai būtų legalizuoti, reikėtų juos kontroliuoti, tačiau jie taptų prieinami vaistinėse“ , – savo mintimis dalijosi Liudas.
Viduje slypi meniška prigimtis
Nors darbas atrodo įtemptas, o kartais ir stipriai varginantis, direktorius nepamiršta ir kūrybinės veiklos. Vyras neslepia, kad jo viduje slypi meniška prigimtis. „Tyrinėti ir kurti patiko nuo mažens. Vis piešiau, konstravau, o štai 13 metų pasinėriau į fotografiją. Tėtis buvo profesionalus fotografas, todėl šio amato išmokė ir mane“ , – pasakojo jis. Pašnekovas atskleidė, kad paauglystėje svajojo tapti fotografu, tačiau kai teko pasirinkti studijas, pasitaręs su tėvais suprato, kad menininko duona skurdi, ir nupėdino kitu keliu – ėmė studijuoti socialinius mokslus. „Esu dėkingas tėvams, kurie padėjo planuoti karjerą“, – tikino vyras. Jie jam padėjo apsispręsti ir dėl vėliau pasirinktų studijų – viešojo administravimo. Baigęs studijuoti klaipėdietis kurį laiką dirbo Kaune, tačiau po pusantrų metų grįžo į Klaipėdą ir atsisėdo į valstybės tarnautojo kėdę. Klaipėdoje Liudas surengė ir ne vieną fotografijų parodą. „Tos nuotraukos labai provokuojamos, intymios, todėl ir parodos pavadinimas toks įdomus – „Pussy Magnet“, – teigė jis. Klaipėdietis tikino, kad jį fotografuoti įkvepia noras išsaugoti gražų vaizdą. „Man labai patinka pats fotografavimo procesas, o save labiausiai jaučiu analoginėje fotografijoje. Kai paveiksluoju, vis galvoju, ar man pavyksta, o ištraukęs juostelę ir peržvelgęs vaizdus jaučiuosi nepakartojamai“, – sakė fotografas.
Gyvenimas – tai žaidimas
L.Andrikis pastebėjo, kad žmonės pernelyg daug dėmesio skiria nereikšmingoms detalėms. „Linkiu visiems būti esmės žmonėmis. Dažnai jos trūksta. Pavyzdžiui, daug tuščių kalbų, darbo ar veiklos. Esmės savybę man įskiepijo Panevėžyje lankyta gimnazija , – prisiminė Liudas. – Negaliu pakęsti tuščių kalbų ar veiksmų. Laiko gaišimas mane vargina.“ Anot jo, svarbu, kad žmonės nepamirštų žaidimų, nes tai turiningas laiko leidimas, o ir visas gyvenimas, rodos, yra kaip žaidimas.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
