Todėl norėčiau papasakoti apie gyvenimo sąlygas ir kokybę Vilniaus universiteto bendrabučiuose, „Niujorke“.
„Akvariume“ šalta
Pradėsiu nuo to, kad gyvenu kambaryje, studentų vadinamame „akvariume“. Tai yra toks kambarys, kurio dvi sienos yra ne įprastos, o verandos tipo. Viena tokia siena yra iš koridoriaus, o kita iš lauko.
Didžiausias tokios sienos minusas yra tas, kad iš lauko ji nėra visiškai apšiltinta ir yra be galo šalta, o šaltuoju metu kambario temperatūra yra vos 16–18 laipsnių.
Bendrabutyje turėti šildytuvą yra draudžiama, todėl tenka kentėti šaltį ir įvairiausius peršalimus, ar perpūsto kaklo, ar nugaros skausmą.
Juodasis pelėsis
Antra didžiulė problema čia yra juodasis pelėsis. Šiame bendrabutyje gyvenu jau antrus metus ir vasarą persikėliau iš vieno kambario į kitą. Tiek viename, tiek kitame kambaryje augo tas pats pelėsis.
Tiesa, pirmajame kambaryje jo kiekis buvo mažesnis, nes tas kambarys turėjo ventiliacijos sistemą, kuri padėjo palaikyti normalią drėgmę kambaryje.
Kambaryje, kuriame gyvenu dabar, visiškai nėra jokios ventiliacijos sistemos, todėl kambario drėgmė yra smarkiai didesnė negu leistina ir tai sukuria tobulas sąlygas augti ir klestėti pelėsiui. Net ir išvalius su įvairiausiais pelėsio naikinimo valikliais, jis vis dar lieka ir toliau plinta.
Poveikis sveikatai
Drėgmė ir pelėsio kvapas ne tik yra įsigėręs į rūbus, tačiau jaučiasi ir pelėsio poveikis sveikatai. Grįžus į bendrabučio kambarį po paskaitų, ar po savaitgalio, praleisto gimtajame mieste, užgula nosį, kartais prasideda dusimo/astmos priepuoliai.
Visa tai yra ne kas kita, kaip pelėsio poveikis, kuris po ilgesnio laiko gali sukelti ir žymiai rimtesnes sveikatos problemas, ypač tokiems žmonėms, kurių imuninė sistema yra jautri, ar tokiems, kurių plaučiai yra silpni.
Be elektros
Taip pat ne paslaptis, kad bendrabučio elektros instaliacija yra pasenusi, ir kai kur net ir avarinės būklės. Vien per pastaruosius du mėnesius net du kartus buvome be elektros po parą laiko.
Galbūt tai skamba ne taip jau ir baisiai, tačiau kiekvieną kartą patiriamas diskomfortas, kuomet tenka išmesti dalį maisto produktų, kurie sugedo atšilusiame šaldytuve.
Taip pat net ir pats elektrikas, tvarkęs elektros gedimus mūsų kambaryje, pasakojo, kokia tragiška yra elektros instaliacija bendrabutyje. Mūsų kambaryje sugedusi rozetė buvo tokios būklės, kad bet kurią akimirką galėjo užsidegti.
Taigi tokiomis sąlygomis gyvena studentai Vilniaus universiteto bendrabučiuose, vadinamuose „Niujorku“.
Esu tikra, kad mano žodžius galėtų paliudyti tikrai ne vienas „Niujorko“ bendrabučio gyventojas. Todėl galbūt pats metas imtis priemonių, kad bent iš dalies pagerinti studentų gyvenimo kokybę bendrabučiuose, kol tai kažkam nesibaigė rimtomis problemomis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
