Tuo tarpu apie smulkius ir stambesnius gyvus padarus, kurių daugybė žūva liepsnose, nėra ko nė kalbėti. Šios nelaimės priežastis dažniausiai nežinoma.
Niekas negali padegėjų nutverti už rankos, nes praktiškai tai neįmanoma. Nebent pasitelkus šiuolaikinę techniką, pavyzdžiui, dronus su videokameromis, tai pavyktų padaryti.
Tačiau nebūkime naivūs. Jeigu norėtų, pirmiausia vietinė valdžia, šiai epidemijai kelią užkirsti būtų vieni juokai. Nereikėtų nei brangių dronų, nei kitos modernios technikos.
Tačiau nenori – nors tu ką – nors jam kuolą tašyk ant galvos! Vietiniai vadukai turi daug sverbesnių darbų. Kam galvą kvaršinti dėl kažkokios pernykštės žolės!
Vietinė valdžia. Kodėl daugiausia tokių gaisrų kaip tik Vilniaus rajone? Matyt todėl, kad čia vietinė valdžia labiausiai apsileidusi. Ji užsiėmusi kitais – jiems daug svarbesniais reikalais. Dėl to jiems nebelieka laiko priversti apleistų sklypų šeimininkus rudenį nušienauti žolę.
Nebus žolės – nebus kam pavasarį degti ir problema lengvai bus išspręsta. Jų apsileidimas brangiai kainuoja valstybei. Gaisrininkai priversti važiuoti į gaisravietes ir primityviais įrankiais plakti liepsną. Veltui gaištamas laikas, deginami degalai.
Tuo tarpu tie gaisrininkai gal reikalingi kitur, kur reikia gelbėti ne tik degančius pastatus, bet ir žmones. Įdomu, ką apie tai galvoja mūsų aukščiausia valdžia?
Matyt ši problema tokia nereikšminga, kad jie nenori kvaršinti sau galvos. Dega žolė, dūmai teršia orą, kuriuo mes visi kvėpuojame? Tegul dega! Svarbu, kad nedega jų aukšti sostai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
