Rusijoje pabandė pragyventi už 145 eurus: pasijuto kaip šuo

Žmogaus gyvenimo kokybę – GK (quality of life) lemia daugybė faktorių: jo darbštumas, sumanumas ir t.t. Daugelis šių savybių įgimtos. Jas galima tobulinti, keisti, jeigu pats žmogus to nori. 

Rusės eksperimentas baigėsi sveikatos sutrikimais.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
Rusės eksperimentas baigėsi sveikatos sutrikimais.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Povilas Gaidelis

May 19, 2018, 10:24 PM

Tačiau žmogus yra visuomeninė būtybė, todėl svarbiausias faktorius, lemiantis jo gerovę – socialinė aplinka, valstybės rūpinimasis žmogumi. 

GK matavimo ir vertinimo tyrimai pradėti tik praeito šimtmečio viduryje. Į GK įeina daug faktorių: 

1. Materialinė aplinka (prekių gausa ir jų prieinamumas, paslaugos, būstas, darbas, poilsis ir kt. 
2. Asmens saugumas (fizinis, teisinis, socialinis). 
3. Geografinės aplinkos kokybė (klimatas, gamtos stichijos).  
4. Visuomenės sveikata ir tikėtina gyvenimo trukmė. 
5. Išsilavinimo kokybė. 
6. Saviraiškos galimybės (galimybė dalyvauti kūrybinėje, kultūrinėje, politinėje veikloje).  
7. Moralinė-psichologinė aplinka (šeimoje, darbo vietoje,  visuomenėje). 

Sibiriečių eksperimentas

Galima atlikti ir siauresnio pobūdžio tyrimus, kurie parodo, ar gali žmogus išgyventi tomis sąlygomis, kurios yra vienoje ar kitoje visuomenėje. Čia pateiksime dviejų sibiriečių tyrimo rezultatus, remiantis portalu „Sibir realiji“. Būtų įdomu atlikti panašaus pobūdžio tyrimus Lietuvoje ir palyginti gautus rezultatus. Deja, Lietuvoje tokio tyrimo duomenų nepavyko rasti.

Novosibirsko (Rusija) gyventojai įrodė, kad pragyventi už minimalų darbo užmokestį šiuolaikinėje  Rusijoje ne tik labai sudėtinga, bet ir pavojinga sveikatai. Tai įrodė savanoriai, kurie 2017 metų pabaigoje atliko eksperimentą „Alkani žaidimai.“

Eksperimente dalyvavo 28-metė pardavimų firmos darbuotoja Marija Jeriomenko (vieniša moteris, auginanti sūnų) ir 55-metis buvęs šoumenas Seva Mokinas (vedęs, šeimoje yra duktė) – praeityje garsus Novosibirsko telecentro darbuotojas, kulinarinių laidų vedėjas. 

Jiems reikėjo mėnesį pragyventi už minimalią algą, kuri nebiudžetinės sferos darbuotojams šiame mieste sudaro 10 000 rublių (apie 145 eurus). Eksperimento pradžioje Marija ir Seva praėjo medicininį patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad jie sveiki.  

Tik Sevai buvo nustatytas nedidelis cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas. Kiti rodikliai buvo normos ribose. Kraujo tyrimus atliko endokrinologė Ana Akopova. Prieš tyrimą Marija svėrė 55,8, o Seva – 62 kg.

Alkanas žaidimas truko mėnesį

Komunalinio vieno kambario buto išlaikymui reikėjo skirti 2500 rublių. Dar 500 rublių reikėjo asmens higienos ir buitinės chemijos priemonėms, o 13 procentų – mokesčiams. Likusi 5700 rublių suma buvo skirta maistui, kelionėms į darbą, ryšiams ir pasilinksminimams. Už tą sumą kiekvienas „alkano žaidimo“ dalyvis turėjo pragyventi 31 dieną. Pagal eksperimento sąlygas, kiekvienas jo dalyvis turėjo maitintis atskirai nuo savo šeimos narių.

Seva Mokinas ir Marija Jeriomenko eksperimentą pradėjo skirtingai. Šoumenas kruopščiai surašė visas išlaidas ir sudarė smulkų valgiaraštį. Jis numatė kiek ir ko reikės nupirkti šiam eksperimentui. Jo produktų sąraše vyravo nebrangios kruopos – ( grikių, avižų, ryžių), o taip pat vištų kiaušiniai, linų sėmenys, graikiški riešutai, saulėgrąžos, makaronai, pigūs sūriai ir saulėgrąžų aliejus kepimui bei salotoms pagardinti. Pirko jis daržoves ir vaisius, bulves, svogūnus, morkas, ropes, obuolius, bananus ir šiek tiek datulių, kurias vartojo vietoje cukraus prie arbatos. Taupumo sumetimais jis nutarė visai atsisakyti mėsos.

Iš šio produktų rinkinio buvęs šoumenas kiekvieną dieną stengėsi ruošti kuo įvairesnius patiekalus. Pusryčiams jis naudojo vandenyje išmirkytas, nevirtas košes, kurias pagardindavo linų sėmenimis, saulėgrąžomis, graikiškais riešutais ir augaliniu aliejumi. 

Be minėtų produktų ryte jis suvalgydavo šiek tiek daržovių ir vaisių.  Jo pietų ir vakarienės valgiaraštis buvo taip pat neįmantrus: virtos bulvės, kopūstai, sriubos, kurias jis ruošė daržovių buljono pagrindu ir vytintos žuvys. Gėrimai – vanduo ir  kefyras.  

Jis prisipažino, kad nors jo valgiaraštis ir nelabai skyrėsi nuo kitų šeimos narių valgiaraščio, tačiau jis privalėjo valgyti atskirai, nes to reikalavo eksperimento sąlygos.

Tuo tarpu Marija produktus pirko parduotuvėje ir turguje porą kartų per savaitę. Jos rinkinį sudarė bulvės, makaronai, kopūstai, vištiena ir vištų kiaušiniai. Jos pusryčius sudarė virti kiaušiniai ir kava. Tuo tarpu pietų ji dažnai iš viso atsisakydavo, o vakarienei ruošė troškintus kopūstus, makaronus, bulves, barščius. Ji virdavo ar orkaitėje kepdavo vištą. Marija stengėsi, kad už šią menką sumą būtų galima maitintis ne tik kruopomis, bet ir mėsa, vaisiais bei žalumynais. Moteris teigė, jog jai paprasčiau, nes reikia mažiau maisto.

Abu eksperimento dalyviai stengėsi taupyti transporto sąskaita, todėl visur ėjo pėsti, nors tam buvo priversti naudoti nemažai energijos. Marijai buvo lengviau, nes ji dirbo netoliese. Tuo tarpu kitas eksperimento dalyvis „pasivaikščiojimui“ iki įstaigos ir atgal sugaišdavo net valandą.

Nemažą jų skurdaus biudžeto dalį abu dalyviai išleido telefonui ir internetui, kurie buvo reikalingi ne tik darbe, bet ir namuose. Tam reikalui Seva išleido 1200 rublių (17,4 Eur), o Marija – 900 rublių (13 Eur). Be to, Marija dar išleido 600 rublių (8,7 Eur) kosmetikai ir 500 rublių (7,25 Eur) vaistams.

Apie pasilinksminimus nebuvo nė kalbos. Beliko tik pasivaikščiojimas po miestą ir parką. Be to keletą kartų jie pasėdėjo su draugais kavinėje. Draugų sąskaita Marija išgėrė truputį vyno, o Seva – alaus. Savų pinigų leisti alkoholiui jie nedrįso. Taupumo sumetimais keletą kartų jie ir vakarieniavo pas draugus.

Kūnas pajuto pokyčius

Pradžioje eksperimento dalyviai nejautė ypatingų nepatogumų dėl jų gyvenimo būdo ir valgiaraščio pasikeitimo. Tačiau po kurio laiko Marija tapo labai dirgli, o Sevai ėmė svaigti galva. Vyras juto nuolatinį alkį ir bendrą organizmo silpnumą.

Pasibaigus eksperimento laikui, Sevai iš 5700 rublių dar liko 415. Tuo tarpu Marija išnaudojo visus tam tikslui skirtus pinigus ir dar turėjo pridėti 152 rublius. Abiem eksperimento dalyviams tą mėnesį nereikėjo pirkti drabužių ar avalynės.

Abu eksperimento dalyviai vieningai sutarė, kad už 10 000 rublių – minimalų novosibirskiečių nebiudžetinių įstaigų darbuotojų uždarbį neįmanoma pragyventi nepaisant to, kad jis yra didesnis už šalies vidurkį (2017 metais – 7800 rublių (113 Eur). Darbingų žmonių pragyvenimo minimumas Novosibirsko srityje šiuo metu yra 11 854 rubliai (171,8 Eur). 

Tačiau Marija Jeriomenko teigia jog jai gaila tų žmonių, kurie mano, jog už šią sumą galima pragyventi. Ji pati tapo pikta kaip šuo, jai prasidėjo depresija. Marija negali įsivaizduoti, kaip žmonės, gaudami tokį atlyginimą, gali gyventi. Šios sumos negalima vadinti pinigais – taip ji reziumavo eksperimento rezultatus.

Seva Mokinas teigia, kad produktų vienodumas lemia sveikatos sutrikimus. Paūmėja ligos ir padidėja išlaidos vaistams. Kaip jis išsireiškė, sparčiai artėja karsto lenta.

Po eksperimento vėl buvo ištirta abiejų dalyvių sveikata. Paaiškėjo, kad abu jie priaugo po 1–2 kg svorio. Sevos kraujuje padidėjo kenksmingo cholesterolio kiekis ir atsirado podagros požymiai (smulkiųjų sąnarių skausmai).

Kainos Rusijoje

Neseniai Rusijos federacijos Darbo ministerija paskelbė įstatymo projektą, pagal kurį nuo 2018 metų gegužės mėnesio 1 dienos minimalus darbo užmokestis bus padidintas iki minimalaus pragyvenimo lygio t.y. iki 11 163 rublių (162 Eur). Tačiau Seva įsitikinęs, kad šis priedas problemų neišspręs.

Kai kurių produktų ir paslaugų kainos (eurais) Rusijoje.

1 kg jautienos – 4,49–10,14 
1 l  saulėgrąžų aliejaus – 1,01–1,88 
1 kg ryžių – 0,62–1,3 
1 kg cukraus – 0,87 
1 l pieno – 0,76–1,01 
1 kg bulvių –  0,28–0,72 
1 kg  j. Duonos – 0,66–0,88 
1 kg bananų – 0,72–1,15
12 kiaušinių – 0,78–1,24
0,5 kg baltos duonos – 0,33–0,72
1 kg sūrio (vietinio) – 5–10.14
1 kg obuolių – 0,86–1,73
1 l benzino – 0,63
Kelionė viešuoju transportu – 0.28–072.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.