Lazdynų rajone Žėručio gatvėje gyventojai buvo informuoti apie ketinamus vamzdžių atnaujinimo darbus iki rudens. Penktadienio rytą šitie darbai smagiai skubėjo prasidėti. Kol nepažadino kaimynės skambutis, net nebūčiau pagalvojus, kad tie pjovimo garsai yra už namo be gailesčio „žarinamų“ medžių (kitokio apibūdinimo net neįsivaizduoju). Nes su puodeliu rankoj balkone po kelių minučių pamačiau tris priešais akis pusiau nudrožtus beržus (atrodė siaubingai) kaip nugraužti degtukai. Puodelis iš rankų nenukrito, tik medžiai, keli ar keliolika, koks gi skirtumas, ar ne? Ir viso to kaltininkai turėtų būti vamzdžių tiesiamos trasos.
Man smalsumas kilo, kas ten per trasos, ar iki dangaus jas ties, kad medžiai trukdo? O kamienai netrukdo? Ar nebuvo paprasčiau apkasti?
Kitame kieme tiesiami vamzdžiai be problemų. Gluosniai apkasti ir jokių sunkumų tenai nekilo, kiek teko suprasti. Žinoma, aš to projekto nemačiau, bet labai norėčiau pamatyti, nes žmonės turbūt nelabai supranta, kiek laiko auga medžiai. kiek reikia laiko apskritai ką nors užauginti. Nesu kažkokia psichė, išprotėjusi dėl aplinkosaugos, bet iš darbo įžangos jau susidariau įspūdį, kas per žmonės čia darbuosis, o dar tik pradžia!
Nuėjus išsiaiškinti paaiškėjo, kad ryte jau buvo kviesta ir policija, ir matavimai daromi. Maždaug, nuramino mane, kad turėjo visus medžius už namo pašalint, tai dar mat permatavę nusprendė pusę palikti, nes kažkas jau skundėsi. Čia kliurkos darbas? Turim projektus, bet, ai, darom kaip norim ir ką norim? „Nuu“, – atsakė.
Ačiū, kad išgelbėjot likusius.
Gyventojai apie tokius dalykus nebuvo informuoti. Vis dėl to čia nėra kažkoks rūtų darželis, nemanote? Jei jau taip liaupsinate Lazdynus, gerbiamieji Vilniaus miesto savivaldybės žinotojai, tai žinokite ir tai, kad architektūrai priklauso ir eksterjeras ir visa aplinka.
Žinoma, ką aš čia su šituo laiškeliu, juk čia ne Labanoro giria. Bet gyventojai turi žinoti, kas vyksta po nosimi, nemanote? Nes žalius rajonus sukurti nėra taip paprasta. Paklauskite Pilaitės, Pašilaičių ir visų nežalių rajonų. Ir nedarykit čia plynų ir malkų,o jei trūksta vietos pasitraukit ir darykit sumaniau.
Sakote, dėl vieno medelio verkiu? Net ašaros neišspaudžiau. Lygiai taip pačiai kaip jums ir mums tie vamzdžiai be galo svarbūs, tai dėkoju, kad jie bus, taip pat svarbi ir aplinka. Gal dabartiniams naujiems rajonams dzin gyventi nusipirkus „krūtą“ butą ant smėlio kaip stručiams ir vaikams, gyvūnams, seneliams neturėti, kur išeit. Bet nepamirškite, kad yra ir tokių, kurie bent truputį mato ir visą vaizdą, ne vien vamzdžius. Čia aš aišku ne apie Neries vamzdį.
Medžių išsaugoti nepavyks
Vilniaus šilumos tinklų Komunikacijos vadovė Edita Sirutienė paaiškino, kad vamzdynai Žėručio gatvėje keičiami dėl to, kad yra pasenę ir bet kada gali įvykti avarija. Medžių, susodintų tiesiai virš vamzdyno, išsaugoti neįmanoma, tačiau tie, kuria auga atokiau, bus palikti.
„Žėručio gatvėje šilumos vamzdynai buvo nutiesti 1969 m. ir yra iki šiol eksploatuojami. Taigi, jais tiekiama šilumos energija Žėručio ir kitų gatvių gyventojams Lazdynuose. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie vamzdynai naudojami jau 50 metų, kai įprastas vamzdynų eksploatavimo terminas yra 30 metų. Taigi, avarijos tikimybė, kad bet kada gali įvykti šių vamzdynų trūkimas, iš tiesų yra labai didelė. Todėl mūsų įmonė, siekdama užtikrinti patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą gyventojams, privalo juos pakeisti.
Taip pat svarbu žinoti, kad pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus medžiai ir krūmai negali būti sodinami arčiau kaip 2 metrai nuo kanalo (vamzdyno) krašto. Jūsų nurodytu atveju medžiai auga tiesiai virš keičiamo vamzdyno (pridėtoje projekto schemoje šie medžiai yra pažymėti juodos spalvos apskritimais).
Kas ir kada tuos medžius pasodino – mes neturime informacijos, deja niekas su mūsų įmone jų sodinimo šioje vietoje nederino.
Keičiant vamzdyną jis turi būti pilnai atkastas, todėl virš vamzdyno augančių medžių neįmanoma išsaugoti, tik tuos, kurie auga atokiau nuo vamzdyno (schemoje jie pažymėti žalios spalvos apskritimais).
Šis projektas yra suderintas su miesto savivaldybe.
Iš tiesų, labai gaila, kad tenka iškirsti jau suaugusius medžius. Mūsų įmonė yra už tai, kad mūsų miestas ir šalis būtų pilna augmenijos. Pernai mūsų įmonės jubiliejaus proga darbuotojai savanoriškai sodino medžius Vilniaus mieste, o šįmet dalyvavome miško sodinimo akcijoje Vilniaus rajone. Be to, reguliariai vykdome komunikaciją, kurios tikslas – paskatinti klientus atsisakyti popierinių sąskaitų ir taip prisidėti prie gamtos tausojimo.
Norime atkreipti visuomenės dėmesį, kad medžius reikia sodinti žinant tikslią vietą, kur tai galima daryti, t. y. suderinti su savivaldybe ir su įmonėmis, kurios eksploatuoja vamzdynus arba elektros linijas, kad vėliau netektų jų naikinti. Medžiai turi puošti mūsų miestą ir gryninti jo orą, bet jie neturi trukdyti užtikrinti kitų svarbių visuomenės poreikių, tokių kaip galimybė naudotis patikimu energijos tiekimu“, – komentavo E.Sirutienė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
