Lipant į traukinį, ir tikrai aukštai keliant dviratį, o kita ranka dar ir bagažą, manęs atgal vos neparbloškė apie 30 – 40 m. tik rusiškai kalbantis vyriškis, kuriam susivaideno, jog jis jau atvyko į Visaginą, o aš blokuoju kelią jam išlipti.
Žmogus skubėjo, gal jautė, o gal žinojo, jog traukinys čia ilgai nestovės, mat galutinė šio maršruto stotis yra Turmantas, ties siena su Latvija.
Šiaip ne taip, laužyta rusų kalba, tais keliais man žinomais žodžiais bei rankų mostais pavyko paaiškinti pavargusiam, aiškiai perkaitusiam, raudonio išmuštam bendrakeleiviui, jog čia dar ne Visaginas. Visi ženklai rodė, jog žmogus ne visai adekvatus aplinkai, o iš plastikinio maišelio styrojo išgerti ir tebegeriami alaus buteliai.
Laukiau savo išsilaipinimo, bet per tas kelias likusias minutes patyriau daug: iš pradžių traukiniui stipriau susvyravus ant manęs beveik buvo užvirsta visu bendrakeleivio svoriu, paskui nemaloniai liečiamasi ar remiamasi į mano dviratį (nusprendžiau nutylėti ir nieko nedaryti), o galop buvo ir netikėtas bandymas stverti telefoną iš mano rankų, kuriame tiesiog slėpiausi nuo nemalonios kompanijos.
Atvykus į Švenčionėlius veiksmas ėmė rutuliotis lyg veiksmo filme. Pirmiausia už mūsų susidarė eilutė, kol ramiai iškėliau dviratį, po jo ir savo bagažą. Paskui mane ėję keleiviai jam taisyklinga ir suprantama rusų kalba pakartojo, jog čia dar ne Visaginas, o Švenčionėliai. Iš trečio karto žinutė buvo išgirsta bei suvokta ir jis grįžo į kupė.
Išlipus visiems keleiviams netikėtai pasirodė Policijos pareigūnai. Juos pasitiko konduktorė, ji nurodė minėto keleivio skiriamuosius bruožus bei kur jo ieškoti.
Pareigūnai taip pat informuoti, jog nebuvo reaguota į pakartotinius įspėjimus dėl kaukės nedėvėjimo (netaisyklingo dėvėjimo) bei alkoholio vartojimo, kuris pagal Lietuvos geležinkelių Vietinio susisiekimo taisyklių 76 – uoju punktu yra draudžiamas.
Pareigūnai įlipo į vagoną, per atvirą langą iš lauko girdėjosi užsegamų antrankių garsas. Antrankiai susegti iš priekio, mat sulaikomasis nesipriešino ir agresijos nedemonstravo. Netrukus taisykles laužęs ir įspėjimų neklausęs keleivis buvo išlaipintas iš traukinio. Vienas iš pareigūnų rankoje nešė sulaikytojo bagažą.
Traukinys apie 10 min. stovėjo Švenčionėlių stotyje, galbūt dėl incidento, o galbūt tiesiog turėjo praleisti priešinga kryptimi važiavusi traukinį. Tad dar spėjau nugirsti mašinisto, ar kito techninio darbuotojo pokalbį telefonu su vadovybe, jog problemiškasis keleivis jau yra sulaikytas.
Priėjus arčiau ir prisistačius pasiteiravau šalia buvusios konduktorės, ar dažnai pasitaiko tokių atvejų? Gavau komentarą, jog „pasitaiko“, bet nuo tolimesnių komentarų ji susilaikė.
Karantino, ribojimų nepaisymas, nesvarbu, jog pažeidimai atlikti paskutinėmis jo galiojimo valandomis, Liepos 1 – osios išvakarėse, gali būti itin skaudus finansiškai. O jei dar pridėjus baudas ir už alkoholio vartojimą viešoje vietoje bei pasirodymą apsvaigusios būsenos – susidaro jau tikrai apvali suma.
***
Vilniaus apskrities vyriausias policijos komisariatas patvirtino apie užregistruotą incidentą.
„Pranešėja, „Lietuvos geležinkeliai“ dispečerė, gavo pranešimą iš mašinisto, jog traukiniu Pabradė – Švenčioneliai važiuoja neblaivus asmuo. Prašo policijos pagalbos. Traukinys atvyko į Švenčionėlius 19:05 val. į peroną šalia stoties. Konduktoriai pasitiko. Gautas pareiškimas.
Viešosios tvarkos pažeidėjas išsodintas iš traukinio Vilnius-Turmantas Nr. 636. Viešosios tvarkos pažeidėjui, vyrui gim. 1986 m., surašytas AN protokolas pagal LR ANK 484 str. 1 d.“, – rašoma komentare.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
