Vieną vasario vakarą ji pateko į Marijampolės ligoninę. Atlikus tyrimus ir procedūras pacientei buvo pasakyta keliauti namo, nors tuo metu jau buvo po vidurnakčio, ligoninėje senyva moteris buvo viena, o namai – už 50 kilometrų.
Maža to, D.Klepackienė, ligoninėje praleidusi kelias valandas, nespėjo apie tai įspėti artimųjų, o kai paskambino Vilniuje gyvenanti dukra, ligoninės darbuotoja liepė išjungti telefoną.
Nežinodama, kur yra mama, dukra praleido kelias nerimo valandas skambinėdama per aplinkines ligonines.
„Stebina toks gydytojų požiūris į ligonį. Daug pragyvenau ir niekad nemaniau, kad taip gali nutikti“, – kalbėjo D.Klepackienė.
Išvyko niekieno nelydima
Jankų kaime gyvenanti moteris pasakojo, kad šių metų vasario 19 d. blogai pasijutusi ji kreipėsi į artimiausią kaime dirbantį gydytoją. Skubiai atlikus tyrimus kilo įtarimas dėl plaučių uždegimo, tad pacientė gavo siuntimą ir pati, niekieno nelydima, visuomeniniu transportu nuvyko į Marijampolę.
Apie 18 val. ligoninėje atsidūrusi D.Klepackienė iš karto buvo paguldyta į vieną iš stebėjimo palatų, buvo pradėti tyrimai, padaryta kardiograma, pamatuotas kraujospūdis, temperatūra, peršviesta krūtinės ląsta.
„Budinti slaugė visą laiką ant manęs rėkė, liepė gulėti ir neleido judėti.
Tuo metu paskambino dukra, bet mane vėl aprėkė, kad negalima kalbėti telefonu, taip ir likau nepranešusi, kad esu Marijampolės ligoninėje“, – prisiminė pacientė.
Pasiūlė važiuoti į nakvynės namus
Budinti gydytoja plaučių uždegimo nenustatė, bet plaučiuose rado skysčių. Moteriai buvo sulašinta lašelinė ir suleista vaistų, dėl kurių skysčių turėjo sumažėti.
Vaistai suveikė. Grįžusi po procedūros į palatą D.Klepackienė rado jau paklotą lovą – į klausimą, kodėl, jai buvo paaiškinta: „Tai ne viešbutis.“
„Nepaisant to, kad buvo jau po 24 valandos, vasario naktys šaltos, be to, man 81-eri, esu diabetikė, serganti lėtine obstrukcine plaučių liga, o namai – už 50 km, ir tokiu laiku nevažiuoja nei traukiniai nei autobusai, taip „gražiai“ buvau išprašyta iš ligoninės.
Vėl atsirado „geroji“ budinti seselė, kur pasisiūlė „padėti“ – iškvietė policiją, kad ši mane nuvežtų į nakvynės namus. Kai atvyko policijos ekipažas, buvau perduota jam.
Policininkai įvertino situaciją, kad esu padori moteriškė, kuriai ne vieta nakvynės namuose, kur apnakvindinami asocialūs žmonės, todėl keliais ekipažais parvežė mane namo.
Marijampolės ir Kazlų Rūdos policininkams esu labai dėkinga už neprarastą žmogiškumą“, – dėkojo D.Klepackienė.
Dukrai – kelios nerimo valandos
Tuo metu Vilniuje gyvenanti jos dukra Reda Valčiukienė, ieškodama mamos, apskambino visas aplinkines ligonines – Kazlų Rūdos, Marijampolės, Kauno, moteris paskambino ir į pagalbos liniją 112, tačiau dėl asmens duomenų apsaugos jai niekas nesuteikė informacijos.
„Mama, nenorėdama, kad jaudinčiausi, nepranešė, kad važiuoja į ligoninę. Kai vakare jai paskambinau, pakėlė ragelį, bet tuomet buvo ligoninėje – pati girdėjau, kaip ant jos kažkas šaukė, neva negalima kalbėti telefonu. Mama iškart išjungė telefoną, taip ir nepasakiusi, kur ji.
Jeigu jai nebuvo galima kalbėti, kodėl slaugė nepaėmė telefono ir nepasakė, kas atsitiko?“ – stebėjosi R.Valčiukienė.
Pacientės dukra stebėjosi ir tuo, kad medikai senyvą, keliomis ligomis sergančią moterį, gyvenančią toli nuo Marijampolės, iš ligoninės išleido naktį.
„Pasiteisino, kad ligoninė ne viešbutis – bet juk mama ne į viešbutį ir atvažiavo. Kažin, ar medikai, ar už tai atsakingi sveikatos apsaugos sistemos vadovai taip pasielgtų su savo tėvais“, – apmaudo neslėpė vilnietė.
Po šios nemalonios patirties jos abi su mama džiaugiasi, kad viskas baigėsi laimingai, tačiau liko nusivylusios medikų elgesiu ir darbu.
Svarstys medicinos etikos komisijos posėdyje
Marijampolės ligoninės ryšių su visuomene specialistė Virginija Tulevičiūtė paaiškino, kad pagalbą Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje teikusi gydytoja pacientei diagnozavo susirgimą, kuriam gydymas stacionare nebuvo reikalingas. Suteikus pagalbą pacientė išleista į namus.
Pasak jos, išleidžiant pacientus iš ligoninės vadovaujamasi Sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu „Dėl greitosios medicinos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Jame nurodoma, kad pacientai, kurie gali būti gabenami tik greitosios medicinos pagalbos automobiliu, gali būti parvežti iš stacionarios asmens sveikatos priežiūros įstaigos į namus.
„Greitosios pagalbos automobiliu pacientai gali būti pervežami jų ar jų artimųjų prašymu. Tokiu atveju pacientai moka savo lėšomis. Yra atvejų, kai pacientus pasiima artimieji ar jie patys išsikviečia taksi.
Ligoninėje teikiama stebėjimo paslauga, kuriai pacientus pagal indikacijas atrenka budintis gydytojas. Manome, kad šiuo konkrečiu atveju pacientei galėjo būti teikiama stebėjimo paslauga, o parvykimas namo galėjo būti organizuojamas kitos dienos ryte.
Nepateisiname slaugytojos poelgio, jei ji iš tikrųjų, kaip teigia pacientė, „visą laiką rėkė“. Galėjo būti bendravimo problemų tarp pacientės ir slaugytojos, o to ligoninės administracija netoleruoja. Todėl šis atvejis bus svarstomas medicinos etikos komisijos posėdyje“, – atsakė Marijampolės ligoninės administracija.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
