Vaikai nuramino ir pasakė, kad duos man pajausti ne laukinio, o muzikinio metalo skonį. Eina anie peklon, tai čia jaučiau, kad tai kažkas baisiau nei „bachūrų“ metalu pakrauta fūra.
Vaikai vėl nuramino ir įkalbėjo pabandyti pasijusti šių dienų metalistu ir atėjau į „Rammstein“ koncertą.
Skaičiau vieno piliečio rašinį, kuris net „Rammstein“ koncerte negali ištrūkti iš sovietinės praeities. Gerbiamasis, jau 30 metų praėjo. Atėjus į tokį koncertą reikia siausti, šėlti arba eiti namo.
Atvažiavome penkiese. Dukra, sūnus su drauge ir mes su žmona.
Atvažiavome apie 18 valandą. Į vidų patekome be problemų. Taip, dėl atributikos stovėjome apie dvi valandas, bet koks skirtumas, kur stovėti. Spėjome nusipirkti iki koncerto pradžios ir pradėjome šėlti. Turiu pasakyti – užvedė muzika, efektai, ir šėlau kaip jaunuolis. Sūnus sakė, kad jei nebūtų matęs, nebūtų patikėjęs, kad tėvukas 60+ taip įsijaus. Pasijutau lyg Pragaro diskotekoje, bet pozityvaus pragaro. Žingsnių skaičiavimo programėlė priskaičiavo 12700 žingsnių. Sutiksite, kad tai jėga.
Išėjome iš koncerto be problemų. Mašiną buvome pastatę už 2 km, tai neskubėdami parpėdinome.
Buvome užsisakę „apartamentus“ (tik už 80 €) Kaune prie Laisvės alėjos ir apie trečią valandą gulėjome lovose. Ryte dar pasivaikščiojome po Kauną, ir – namo į Jakų kaimą šalia Klaipėdos.
Nė kiek nesigailiu, nes pasišėlau už visą nugyventą gyvenimą, nes tai buvo tikra, bent jau man taip pasirodė, Pragaro diskoteka.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
