„Vaikščiojau Kauno krantine, mėgaudamasis ramiu ir šiltu rytu, kai mano akis užkliuvo už berniuko, gal dvylikamečio, besikaupiančio prie sienos su aerozoline dažų skardine rankoje.
Priėjau arčiau – jo piešiami kontūrai jau formavo kažką daugiau nei įprastą grafitį. Tai buvo gilus, beveik filosofinis vaizdinys.
Sustojau. Berniukas tyliai dirbo, jo akys žibėjo susikaupimu.
„Ką čia pieši?“ – paklausiau smalsiai.
Jis trumpam pažvelgė į mane ir tarė: „Viltį, kad bombingas išnyks“ (nelegalus piešimas ant pastatų sienų).
Nusišypsojau. Toji akimirka įstrigo – ne dėl paties piešinio, o dėl minties, kurią jis perteikė. Gilios, tyros, dvylikamečio perteiktos žinutes Kaunui.
Gražu! Tai tikrai verta žinios!“, – teigė istorija pasidalinęs skaitytojas.