„Jei barbarai būtų norėję kuo greičiau pakenkti Romai, būtų turėję pastatyti šį statinį“, – ironizavo Dailės akademijos profesorius architektas Tadas Baginskas.
Daugiaaukštis užstoja senovinių kapinių vaizdą važiuojantiems nuo senamiesčio Olandų žiedo link.
Šiose kapinėse Vilniaus universiteto profesorius laidoti pradėta nuo 1810-ųjų.
„Statinys yra precedentas tiems, kurie būsimų statinių aukštingumą derins pagal naująjį daugiaaukštį.
Tada Užupį iš pietų pusės apjuos dangoraižiai“, – ateitį prognozavo Užupio seniūnaitis Sakalas Gorodeckis.
Jau dabar Zarasų gatve važinėja apsukrūs vaikinai ir nedidelių prie Vilnios stovinčių namų savininkus įkalbinėja nuosavybę parduoti.
Namas ūgtelėjo trečdaliu
Daugiaaukščio, įsprausto tarp Vilnios upės ir kapinių, adresas – Zarasų gatvė 15.
Ši vieta – senamiesčio apsaugos zonoje. Statybos leidimas išduotas 2014 metų balandį. Detaliajame plane numatyta statyti pastatą iki 12 metrų aukščio.
Tačiau per porą mėnesių jis netikėtai šoktelėjo penkiais metrais į viršų – iki 17 metrų.
„Vos išsinuomojau butą dviejų aukštų medinuke Zarasų gatvėje, šalia ėmė kilti daugiaaukštis griozdas, darkantis kraštovaizdį. Kai baigė keturis aukštus, maniau, kad tik tiek ir bus, bet ką tik atsirado šeštas aukštas.
Išsinuomoti galiu ir kitur, bet suveikė pilietinis interesas ir ėmiau domėtis, kas leido šitaip gadinti istorinį rajoną“, – sakė žurnalistas Marijus Gailius.
Sklypą perleido sutuoktiniui
Detaliojo plano rengėjai – bendrovė „Archartelė“, kuriai vadovauja architektas Henrikas Štaudė. Jis – ir projekto vadovas. Detalųjį planą rengė architektas Augustas Minkauskas.
„Kodėl reikėjo keisti detalųjį planą? Pasikeitė savininkas, o naujasis nori keisti pastato aukštį“, – paaiškino H.Štaudė.
Užupio bendruomenės nariai išsiaiškino, kad savininkė anksčiau buvo Ana Storoževa, kurios giminėms priklausė sklypas Zarasų gatvėje 15, o dabar savininku tapo bendrovė „HQ Development“, kuriai vadovauja jos vyras Michailas Storoževas.
Norėdamas padidinti leistiną statomo pastato aukštį ir parduoti daugiau butų, statytojas ir siekia pasikeisti detalųjį planą.
Tikina, kad daro kilnų darbą
Daugiaaukščio namo projekto rengėjai įrodinėjo vilniečiams, jog statytojas atlieka kilnų darbą – statydamas daugiaaukštį sutvirtino Bernardinų kapinių šlaitą ir netgi įrengė nuotekų vamzdžius, kad išmatos netekėtų į Vilnią.
„Statyti šešių aukštų pastatą leidimo dar nėra, tačiau neįteisinta statyba juda į priekį.
Kiek žinau, kol nepakeistas detalusis planas, to daryti negalima“, – kalbėjo teisininkė Rėda Brandišauskienė.
Tačiau architektas H.Štaudė sako, kad leidimą turi. Apie kokį leidimą jis kalba?
„Statytojai pasakoja, kad statybos leidimą turi, bet iš tikrųjų remiasi 2014 metų balandžio 8 dienos leidimu, pagal kurį turi teisę statyti gyvenamąjį namą, kurį sudaro požeminis, cokolinis ir du aukštai su mansarda“, – paaiškino teisininkė.
Statyti labai skubėjo
Šešiaaukštis gyvenamasis namas, įspraustas tarp vienbučių dviejų aukštų namukų ir Vilnios, atrodo lyg didžiulis svetimkūnis, nutūpęs smėlio dėžėje.
Naujojo statinio kaimynai pasakojo, kad statyti labai skubėta, o kartą darbininkai dirbo net naktį pliaupiant lietui.
„Kadangi daugiabutis kaskadomis kyla į Bernardinų kapinių šlaitą, statybininkai privertė žemių iki pirmo aukšto langų, kad dokumentuose jį galėtų pavadinti cokoliniu aukštu.
O pirmo aukšto gyventojams žada, kad žemes nukas, kai tik namas bus atiduotas naudoti. „Cokolinis“ vėl bus paverstas pirmu aukštu“, – paaiškino senbuviai.
Vieno socialinio tinklo grupės „Kultūros paveldo draugai“ nariai dėl pažeidimų kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, Lietuvos nacionalinę UNESCO komisiją, Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos ir kitas įstaigas.
Kvietėsi prie jau pastatyto pastato
Vitas Karčiauskas
Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vadovas
„2014 metų vasaros pabaigoje statytojai buvo prašę manęs kartu su jais nuvykti į statybos vietą ir dėstė priežastis, kodėl namą stato ne pagal projektą.
Jau buvo pastatytas penktas aukštas. Jų tikslas buvo išsiaiškinti, ar paveldosaugos požiūriu realu įteisinti tai, kas jau padaryta.
Kad šis namas gadina urbanistinį kraštovaizdį, akivaizdu. Tačiau paveldosaugos reikalavimų jis nepažeidžia, nors yra senamiesčio apsaugos zonoje. Šioje vietoje leidžiama statyti pastatus iki 16 metrų aukščio.
Kapines daugiabutis užstoja tik žvelgiant nuo Vilnios tilto ir upės slėnio. Urbanistika – ne paveldosaugos, o vyriausiojo architekto kompetencijos sritis.
Dėl statybos, kuri tęsiama nesilaikant projekto, nusiuntėme paklausimą Statybos inspekcijai ir 2014 metų rugsėjo 19 dieną gavome atsakymą, kad viskas suderinta pagal 2012 metų projektą. Jie atsakė nekreipdami dėmesio, jog stovi kitoks pastatas.
Atsakymą rengė Jolanta Lakštauskienė.“
Datos keistai sutapo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriaus specialistė Rima Šležienė, dabar tęsianti statinio priežiūrą, informavo, kad 2015 metų kovo 27 dieną pasiūlyta registruoti statybą kaip savavališką.
Pagrindas – nukrypimas nuo projekto dėl dviejų jau pastatytų aukštų.
Įdomu, kad viešas detaliojo plano keitimo pristatymas visuomenei vyko būtent tą dieną, kai Statybos inspekcija apsisprendė nukrypimus nuo projekto paskelbti neteisėtais.
Savivaldybės administracija 2014 metų gruodį buvo pritarusi detaliojo plano korektūrai („korektūra“ vadinama procedūra, kai patikslinami neesminiai detaliojo plano sprendimai), o paskui savivaldybės darbuotojas nubraukė žodį „korektūra“ ir viršuje ranka užrašė, kad tai esąs detaliojo plano keitimas.
Nuomonę pakeitė
„Ar pastatas Zarasų g. 15 nekenkia urbanistiniam sostinės vaizdui?“ – „Sostinė“ pasiteiravo vyriausiojo Vilniaus architekto Artūro Blotnio.
– Klausimas, ar kenkia, ar nekenkia, priklauso nuo konteksto. Pažiūrėkite į šalia esančio „Gerovės“ fabriko pastato aukštingumą. Naujasis statinys jo neviršija.
– Ar jums pavyzdys yra kraštovaizdį darkantis sovietinis statinys, kad laiminant kitų pastatų statybą reikia prie jo derintis?
– Toje teritorijoje bus pakeitimų. Pastatą įsigijo kiti savininkai.
– Kokia Jūsų asmeninė nuomonė apie šešiaaukštį pastatą Zarasų gatvėje? Jis jums patinka?
– Šiek tiek per aukštas. Namo architektūrinė išraiška man nepatinka. Jeigu būčiau autorius, projektuočiau kitaip. Statinys nežavi.
– Kas sprendžia, kad statinys, kuris nepatinka vyriausiajam miesto architektui, statomas neįteisinus statybų?
– Iki šiol spręsdavo miesto taryba, o dabar sprendžia savivaldybės administracija. Šiuo metu derinami detalieji planai. Ar plano laikomasi, privalo tikrinti Statybos inspekcija.
Po pusvalandžio paskambinęs A.Blotnys savo nuomonę pakoregavo: „Detaliojo plano tvirtinti neteiksime. Pažiūrėjome, kad neatitinka statinio aukštis.“
