Sovietmečiu tik prabėgom remontuoti ir jau gerokai pakriošę grafų Tiškevičių rūmai dabar atrodo taip, lyg iš jų 1897 metais ką tik būtų išėję visus didingą pastatą suprojektavusio vokiečių architekto Franzo Schwechteno numatytus darbus baigę meistrai.
Paskutiniams restauruoto Gintaro muziejaus iškilmingo atidarymo potėpiams vadovavęs Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys teigė, kad dvaro pastatas iš tiesų sugrįžo į savo jaunystę ir tapo gražesnis nei tarpukariu.
Išplėtė savo funkcijas
Iki šiol labiau savo gintaro kolekcijomis garsėjęs Palangos muziejus po restauracijos atvėrė ir Tiškevičių dvaro grožį bei autentišką rūmų interjerą.
„Svarbiausia – kad gerokai išsiplėtė muziejaus funkcijos. Visiškai tiksliai atkurtas XIX amžiaus pabaigos dvaro vidus, tad atsivėrus naujoms erdvėms čia gali vykti įvairi edukacinė veikla, konferencijos, miesto reprezentaciniai renginiai, koncertai“, – muziejaus galimybes vardijo R.Budrys.
Už daugiau negu 3 mln. eurų su pertraukomis beveik 6 metus restauruoti rūmai nušvito baltu kaip sniegas fasadu, ant kurio išryškėjo meniniai puošybos lipdiniai, sužvilgo perdengtu variniu stogu.
Pakeisti langai, vidaus vamzdynai, elektros instaliacija, įrengta moderni kondicionavimo sistema.
Pastato vidus šildomas ne radiatoriais, o šiuolaikiškais kondicionieriais, kurie vasarą vėsina įkaitusias patalpas.
Restauruojant vidų teko keisti net medines perdangas, mat jos buvo taip išpuvusios, kad, kaip juokavo statybininkai, muziejaus vedėja vieną gražią dieną būtų įgriuvusi į pirmąjį aukštą su visa kėde.
Tiksliai pagal neseniai atrastus dvarą projektavusio architekto F.Schwechteno brėžinius restauruoti rūmai yra dar puošnesni nei grafų Tiškevičių laikais.
Pavyzdžiui, antrame aukšte, kuriame grafas buvo įrengęs 14 miegamųjų svečiams, grindys buvo išklotos paprasčiausiomis lentomis. Dabar čia žvilga parketas.
Nustebins pasikeitęs vidus
Ilgą laiką Gintaro muziejuje nebuvusius lankytojus nustebins naujas įėjimas į pastatą iš pietinės pusės.
Po restauracijos visuomenės reikmėms atiduotas cokolinis aukštas, kuriame anksčiau buvo pagalbinės patalpos.
Dabar čia įrengta bilietų kasa, drabužinė, istorinė ekspozicija, 60 vietų konferencijų salė.
Erdvesnis tapo vestibiulis, kuriame bus galima išgerti kavos.
Anksčiau muziejuje tebuvo tik du tualetai. Dabar cokoliniame aukšte įrengti beveik 20 vietų tualetai, kurie pritaikyti ir neįgaliesiems. Įrengtas ir liftas, kuris neįgaliuosius nuo fasado pakels į bet kurį aukštą.
Naudingasis muziejaus plotas padidėjo beveik trečdaliu.
Atkurta grafų dvaro dvasia
Pirmajame muziejaus aukšte atkurtas Tiškevičių dvaro interjeras. Čia yra daugiau nei 300 autentiškų to meto eksponatų: baldų, paveikslų, gobelenų, porceliano ir sidabro indų.
„Grafų rūmai puošnūs buvo iki Pirmojo pasaulinio karo.
Prieš karą iš Palangos pasitraukdami Tiškevičiai visus baldus ir interjero detales išsivežė, o sugrįžę dvarui supirko gerokai prastesnius antikvarinius baldus“, – pasakojo R.Budrys.
Dabar visiškai tiksliai atkurtas menes puošia daug vertingesni to laiko baldai, negu turėjo patys grafai. Rūmų hole pagal brėžinius atkurtas puošnus židinys su veidrodžiu, kuris sovietmečiu buvo išardytas.
Didžiuojamasi ir čia stovinčia unikalia XVIII a. pabaigos juodmedžio spinta, kuri inkrustuota dramblio kaulo raižiniais.
Iš viso lankytojai galės pasigrožėti penkiomis salėmis.
„Nesistengėme atkurti autentiškos dvaro aplinkos, nes išliko tik keli baldai, kurie iš tikrųjų čia stovėjo.
Pagal nuotraukas baldus stengėmės pastatyti tose vietose, kur jie buvo užfiksuoti.
Bet ir grafams gyvenant, baldai vis būdavo perstatomi, o paveikslai keičiami.
Mes atkūrėme to meto aristokratų rezidencijos aplinką, kurioje eksponuojami XVIII a. pabaigos–XIX a. didikų rūmų interjerų kūriniai ir baldai iš Lietuvos dailės muziejaus išsaugotų grafų Tiškevičių ir kitų Lietuvos didikų rūmų kolekcijų“, – pasakojo R.Budrys.
Retą gobeleną rado Palangoje
Ypač vertingi yra čia esantys gobelenai. Vienas XVII a. gobelenas priklausė patiems Tiškevičiams. Yra išlikusi XIX a. pabaigos nuotrauka, kurioje prie šio gobeleno įamžintas kortomis lošiantis Juozapas Tiškevičius.
Įdomi yra šio gobeleno atsiradimo istorija. Jei ne R.Budrio pastabumas, jis jau būtų patekęs į garsųjį Sankt Peterburgo Ermitažo muziejų.
Beveik prieš 40 metų R.Budrys lankėsi Leningrado Ermitaže, kur muziejininkams buvo aiškinama apie vertingų eksponatų paieškas.
Vienas tokių šaltinių buvo gyventojų siūlomi pirkti istorinę vertę turintys daiktai. Smalsus lietuvis žvilgtelėjo į Ermitažui eksponatus siūlančių savininkų sąrašą ir netikėtai išvydo užrašytą Palangos miestą.
Paaiškėjo, kad viena palangiškė Ermitažui nusprendė parduoti vertingą gobeleną.
Užsirašęs šios moters adresą R.Budrys nuskubėjo pas ją ir taip Lietuvai buvo išsaugotas unikalus gobelenas.
Ekspozicija vertinama pasaulyje
Antrajame aukšte naujai įrengtos gintaro ekspozicijos salės, kuriose dabar stovi naujos 86 vitrinos su specialiu vidaus apšvietimu, naujovišku apipavidalinimu.
Turėdamas daugiau ekspozicinių stendų muziejus dabar rodoma gerokai gausiau unikalių gintaro pavyzdžių.
„Pagal gintaro dirbinių kolekcijų, retų gintaro eksponatų gausą Palangos gintaro muziejus – vienas turtingiausių gintarą eksponuojančių Europos muziejų.
Savo unikalia apie 15 tūkst. inkliuzų kolekcija esame analogiškų pasaulio muziejų trejetuke.
Mūsų turimas inkliuzas – prieš 50 mln. metų gintare sustingęs priešistorinis driežas – retenybė visame pasaulyje. Iš viso išlikę septyni tokie eksponatai“, – neslėpė pasididžiavomo Palangos muziejaus renginių koordinatorė Regina Makauskienė.
