Kaip darželinukams sukurti šiuolaikines ugdymo erdves – apie tai diskutavo tarptautinis forumas „Vaikų ugdymas. Architektūra. Dizainas“ subūrė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), savivaldybių, ugdymo įstaigų ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) specialistai
Pranešėjas iš Vokietijos Nils Ruf į ugdymo įstaigų projektavimą pasiūlė įtraukti ir vaikus. Nes, pavyzdžiui, Vokietijoje paauglių grupės kuria koliažus, kuriais išsako savo pageidavimus, kaip atnaujinti jų mokslo erdves.
Pranešėjai dalinosi architektūriniais sprendimais, kurie ne tik atnaujina pastatų fasadą ir jų aplinką, bet ir skatina vaikų smalsumą, lavina fantaziją, ugdo jų socialinius įgūdžius. Tokio pobūdžio projektuose dominuoja konstrukcijų mobilumas, vaikų judėjimą skatinantys sprendimai ir tarsi neišbaigti elementai, kurie kelia vaikams iššūkius, domina juos“, – kalbėjo forumo moderatorė, VDA lektorė ir architektė Laura Malcaitė.
Užsienio pranešėjai iš Norvegijos, Danijos, Slovėnijos, Estijos ir Vokietijos pristatė tarptautinio pripažinimo pelniusius darbus ir tokių objektų projektavimo principus. Ne mažai jų, darželių dizaino įkvėpimą rado žinomose pasakose ar darželinukų pamėgtose istorijose.
Pavyzdžiui, viename Berlyno darželyje vaikai buvo sužavėti „limonado medžio“ istorija apie medį, ant kurio šakų auga šis saldus gėrimas. Tai įkvėpė architektų komandą sukurti architektūrinę pasakos interpretaciją, kurią su džiaugsmu priėmė vaikai.
Architektas iš Norvegijos Gisle Løkken idėjų sėmėsi pasakoje „Alisa stebuklų šalyje“. Ji įkvėpė modeliuoti skirtingo dydžio žaidimų landas, angas sienose, kurios atveria vis kitą matymo perspektyvą.
Ši pasaka įkvėpė ir kitą forumo pranešėją, daną Flemmingą Kaasą Svendseną: „Peštynės ar patyčios yra opi ugdymo įstaigų problema. Tačiau ir ją galima išspręsti sumaniais architektūriniais sprendimais.
Užtenka pakeisti atgyvenusį „vieno ilgo koridoriaus“ principą ir permodeliuoti erdves taip, kad jos būtų atviros, kintančios, bet ne slogios ar „spendžiančios į kampą“. Projektuojant ugdymo objektus, būtina atsakyti, kokie yra šiandieninės visuomenės poreikiai ir iššūkiai. Juk pokyčiai visuomenėje, lygu pokyčiams architektūroje. Kuriami objektai yra socialinės realybės atspindys.“
Danas taip pat pristatė savo šalies darželių specifiką. Pavydžiui, dauguma darželinukų miega lauke, išsinešus kompaktiškas loveles. Toks sprendimas pakeitė atgyvenusių miegamųjų kambarių modelį, kur visą erdvę užima stacionarios lovos. Apskirtai, inovatyviems darželiams būdingos kintančios erdvės – jei vieną dieną miegama vienur, kitą kartą loveles sustato kitur. Tas pats galioja ir žaidimų ar mokymosi aplinkai.
„Išgirdome nemažai idėjų, kurios tiktų Lietuvos darželiams. Socialinės inovacijos turi koja kojon žengti su architektūriniais sprendimais ugdymo įstaigoms. Esminiai forumo akcentai – darželių erdvių mobilumas ir atvirumas. Be to, visi projektai turėjo griežtus savivaldos nustatytus biudžetus, tad jie atspindi ir ekonomiškumo principą.
Architektai turėjo priimti itin sumanius sprendimus, kaip suskurti šiuolaikinę, įkvepiančią aplinką. Šios patirtys teigiamai pasitarnaus tolesniame projekto vystyme“, – sakė forumo iniciatorius ir VDA Interjero katedros vadovas, architektas Rokas Kilčiauskas.
Naujausiuose Europos darželiuose taip pat nėra suolų, prie kurių vaikai privalo išsėdėti pamokas. Vaikai mokosi laisvai, atvirose, jiems patinkančiose erdvėse, kurios leidžia vaikams tiek užsiimti savo grupėse, tiek ir pabūti vienumoje. Užsienio darželių atnaujinimo projektai pasiekė ir dar vieną, Lietuvai aktualų rezultatą. Permodeliavus tą patį pastatą, jame mokytis galėjo 40 proc. daugiau vaikų, nei iki tol.
Šis forumas yra dalis tęstinio Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) bendro projekto. Jo tikslas – įvertinti ir pasiūlyti galimus tipinių darželių modernizavimo principus.
