„Ši pelėdinė buvo pastatyta dar 1910 metais, dvarą valdant Mykolui Baženskiui. Pelėdoms skirta vieta yra tarsi simbolis. Mūsų parke daug įvairių simbolių, kurie parodė tuometinio savininko mąstyseną“, – apie neįprastą statinį pasakojo Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus direktorius Egidijus Prasevičius. Tačiau 1957-aisiais ši išskirtinė vieta buvo nugriauta, o atkurta – tik 2011 metais, Radviliškio rajono savivaldybei gavus lėšų iš ES fondų.
„Radome nemažai ikonografinės ir net filmuotos medžiagos apie tai, kaip anksčiau atrodė pelėdinė bei kitos dvaro vietos, tad pagal tai jos ir buvo atkurtos. Dabartinis statinys atrodo taip, kaip atrodė pirmą kartą pastatytas prieš šimtą metų“, – teigė E.Prasevičius.
Formomis ir apdaila išsiskiriančią pelėdinę padėjo rekonstruoti Vilniaus paminklų restauravimo institutas. Jo specialistai stengėsi išlaikyti statinio autentiškumą. Ši pelėdine dabar sujungta su svečių komplekso pastatu ir yra prieinama lankytojams, tačiau į patį viršų gali užkopti tik techniniai dvaro darbuotojai.
Įmantriai atrodantis bokštas – šiek tiek neįprasta vieta pelėdoms, dažniau tokios vietos pritaikomos balandžiams ar kitiems paukščiams. „Šiais laikais pelėdos yra laikomos dideliuose voljeruose, rečiau jos įsikuria inkiluose, o dar retesniais atvejais – bokštuose“, – teigė Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas. Pasak jo, greičiausiai į šią vietą pelėdos buvo įviliotos perėti, nes natūraliai jos į tokias vietas neužsuka.
