Keturis mėnesius pareiškimą tyręs teismas nustatė, kad Rūmai gali kreiptis į teismą dėl norminio akto teisėtumo ir viešojo intereso gynimo, tačiau prašyta ištirti nuostata nėra susijusi su architektūra ir joje įgyvendinamu viešuoju interesu.
Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 5 punkte nustatyta, kad teritorijos užstatymo reglamentus galima viršyti esant aiškiai deklaruotam viešajam interesui, ypatingai urbanistinei situacijai ir išskirtiniam pagrindimui bei pritarus savivaldybės tarybai.
Teismo nuomone, Rūmai pareiškime nepateikė argumentų, kaip minėtas punktas pažeidžia architektūros ar su ja susijusius interesus.
Pasak teismo, šis punktas pats savaime nereguliuoja teisinių santykių architektūros srityje, t. y. šiame punkte nėra reglamentuojami klausimai, susiję su funkciniu, erdviniu ir vizualiai suvokiamu meniniu statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimu.
„Teismas neįsigilino į architektūros sąvokos turinį, kuris išdėstytas Architektūros įstatyme, ir nesivadovavo šio įstatymo 3 straipsniu, kuriame tiksliai pasakyta, kas laikoma viešuoju interesu architektūros srityje.
Teismas susiaurino architektūros sampratą iki fizinių aplinkos parametrų, nuošaly palikdamas faktą, kad architektūros sprendiniais yra derinami skirtingi visuomenės interesai ir šis derinimo procesas taip pat patenka į architektūros sąvokos turinį. Esame nusivylę, jog teismas laikėsi pozicijos, parankios tam tikroms interesų grupėms, bet tikrai ne visai visuomenei“, – teigia Rūmų pirmininkė Daiva Bakšienė.
Pasak jos, teismas aiškiai pasakė, kad rūmai nėra ta organizacija, kuri galėtų ginčytų tokią nuostatą. Tai yra, apskritai, Rūmai gali ginti viešąjį interesą architektūros srityje, bet jų manymu, ši nuostata nesusijusi su architektūra ir todėl jie negali šios nuostatos ginčyti.
„O mes kaip tik manome, kad rūmų užduotis – pats procesas, kurių metu priimami sprendimai. Tai ir yra viešas interesas. Teisingas procesas veda į teisingus sprendimus. Mums rūpi procesai – o ne tik patys sprendiniai – kurių metu gimsta architektūra. Nes nuo proceso labai priklauso rezultatas.
Tad rūmai rūpinasi, kad panašūs procesai būtų vykdomi tinkamai, kaip numato įstatymai, tik tada galima tikėtis galima, kad rezultatai džiugins visuomenę, o ne tam tikras verslo grupes. Tai ir yra mūsų kompetencija. Jei teismas neigia tai, vadinasi, tai labai susiaurins mūsų galimybę ginti viešąjį interesą“, – lrytas.lt sakė S.Bakšienė.
Primename, kad pagal Architektūros įstatymą, viešasis interesas vykdant architektų veiklą apima:
1) architektūros kokybę, užtikrinančią žmogaus sveikatai ir gerovei palankią aplinką, jos fizinius, psichologinius, socialinius ir estetinius veiksnius;
2) statinių derinimą prie aplinkos, gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio puoselėjimą, nekilnojamojo architektūrinio, urbanistinio ir etnokultūrinio paveldo išsaugojimą;
3) visuomeninių, valstybės, savivaldybių bendruomenių ir privačių interesų derinimą, pagrįstą objektyviais asmenų, jų grupių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir savivaldybių bendruomenių poreikiais;
4) kitus teisėtus asmens ar asmenų grupės interesus, atspindinčius ir reiškiančius Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas ir saugomas pamatines visuomenės vertybes.
Taigi, visuomenės interesų derinimas, kuris yra vykdomas teritorijų planavimo metu ir kurį paneigia apskųsta Bendrojo plano nuostata, yra tiesiogiai susijęs su architektūra. Atsižvelgiant į tai, Rūmai šią Teismo nutartį skųs numatyta tvarka.
