Menų centras, planuojamas įgyvendinti dviem etapais, taps Panevėžio miesto simboliu, bendruomenės susibūrimo vieta su erdvėmis renginiams, miestiečių ir miesto svečių kūrybai, vaikų edukacijai.
Konkurso nugalėtojais tapo geriausiai ekspertinės komisijos įvertintas MB „Syrusas“, veikiančios pavadinimu „IMPLMNT architects“ komandos darbas. Autorių kolektyvas – Aurimas Syrusas, Greta Šidlauskaitė ir Ričardas Bertašius.
„IMPLMNT architects“ architektai pasiūlė drąsų, tačiau nuosaikų ir vientisą projektą, kuriame subtiliai atskleidžiamos S. Eidrigevičiaus kūrybai būdingos detalės. Ekspertinė komisija labai teigiamai vertino pasiūlymo urbanistinį integralumą, kuriamą kokybišką, tinkamų parametrų viešąją erdvę pietinėje sklypo dalyje. Architektūriškai darbas yra drąsus ir ryžtingas. Neliekantis nepastebėtas ir nepaliekantis abejingų, tačiau nuosaikus ir vientisas. Architektūros ir detalių lakoniškumas leidžia suvaldyti itin chaotišką teritorijos charakterį. Pirmajame etape siūloma pastatą rekonstruoti iš esmės, paliekant mažą dalį esamų kino teatro konstrukcijų.
„IMPLMNT architects“ – 2016 m. Vilniuje įsikūrusi architektų studija, kurianti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Architektų darbus buvo galima pamatyti 2017 m. Leipcigo knygų mugėje, kur „IMPLMNT architects“ Lietuvos kultūros instituto užsakymu suprojektavo Lietuvos nacionalinį paviljoną, šiais metais pelniusį „Lietuvos dizaino forumo“ ir „Gero dizaino“ prizą. Tais pačiais metais architektai sulaukė pripažinimo Minske vykusioje Tarptautinėje jaunųjų architektų bienalėje, kurioje dviejose kategorijose – už Vilniaus „Keistuolių teatro“ rekonstrukciją ir Lietuvos nacionalinį paviljoną Leipcigo knygų mugėje – pelnė dvi pirmąsias vietas.
„IMPLMNT architects“ projektuoja visuomeninių pastatų architektūrą ir interjerus bei ekspozicijų architektūrą. Techninio projekto inžinerinę dalį projektuos tarptautinė projektavimo įmonė SWECO.
Antroji vieta skirta darbui „Tinklas“, kurio autoriai – įmonės „Klasikinio portiko“ architektų komanda. Ekspertinė komisija įvertino pasiūlymo išmintingumą ir inovatyvų miestovaizdžio suvokimą. Pastebėta, kad realizavus tik pirmąjį etapą situacija iš esmės daug nepasikeičia, tačiau įgyvendinus antrąjį etapą viešosios erdvės beveik nebelieka.
Architektūriškai darbas yra konceptualus ir drąsus, tačiau abejojama, ar architektūrinio nebaigtumo įvaizdis yra tinkamas tokio tipo statiniui. Tikėtina, kad statinį realizavus, statybinių pastolių naudoti nepavyks, kas iš esmės keis detales, todėl keisis ir bendras pastato vaizdinys. Sprendinių daugiafunkciškumo požiūriu pastato erdvės yra lanksčios ir lengvai transformuojamos bei prisitaikančios.
Trečioji vieta skirta darbui, autorių (Gabrielė Ubarevičiūtė, Giedrius Mamavičius ir įmonė „Siena“) pavadintam „Asambilažu“. Ekspertinei komisijai šis pasiūlymas pasirodė urbanistiškai įdomus. Kompleksas neatrodo kaip vienas pastatas ir Panevėžiui gali pasiūlyti tai, ko miestas dar neturi. Siūloma smulkiagrūdė nevienalytė urbanistinė struktūra iš esmės yra galimas sprendimas.
Pasiūlymas yra architektūriškai įdomus ir labai kontrastingas. Pastato planas, kuris siūlo „labirinto“ tipo praėjimą yra didžiulis privalumas. Siūlomas naratyvas yra įdomus ir nevienalytis. Erdvę formuojantis žiedas nors ir įdomi detalė, bet gana sudėtingai realizuojama. Abejojama, ar toks kontrastingas darbas sugebės suvaldyti esamą chaotišką urbanistinį audinį. Komisija pastebėjo, kad darbe įdomiai ir netikėtai artikuliuojamas „stasiškumo“ aspektas, kai dalis pastato išsiveržia į viešąją erdvę.
Ekspertinė komisija taip pat išskyrė tris darbus (nepriklausomai nuo vertinimo rezultatų).
Už literatūrišką projekto koncepciją, pastangas atrasti „stasiškumo“ identitetą. Pasiūlyme siekta subtiliai užkoduoti Panevėžio „pamatą“. Pasiūlymas išskirtinis, netikėtas ir įtraukiantis, šio darbo autoriai – įmonė AEXN.
Už drąsą, netikėtumą ir poetiškumą sprendiniuose komisija išskyrė autorių įmonės „Klaipėdos komprojektas“ darbą.
Už patrauklius viešosios erdvės sprendinius. Pastebėtą bandymą pakilti virš miesto komisijos dėmesio sulaukė „Architektūros linija“ architektai.
Vertinimo komisija: Rimantas Pauža (architektas, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius). Stasys Eidrigevičius (menininkas). Daiva Gasiūnienė (architektė, Panevėžio miesto savivaldybės vyriausioji architektė). Audrius Ambrasas (architektas, Ambraso architektų biuras). Lukas Rekevičius (architektas, „Aketuri architektai“). Stanislawas Denko (architektas, WIZJA, Lenkija). Johanas de Wachteris (architektas, „Johan De Wachter Architects“, Olandija).
Darbus recenzavo: Audrys Karalius (architektas, Architekto A. Karaliaus dirbtuvės). Lolita Jablonskienė (dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė).
Panevėžio miesto savivaldybė dės visas pastangas, jog šis projektas, kaip ir kiti Panevėžio mieste įvykę konkursai miesto atnaujinimui, būtų kokybiškai įgyvendintas ir taptų Panevėžio miesto ir visos Lietuvos kultūrinio gyvenimo akcentu.
