Kokį Kauno centrą pamatė jaunieji kūrėjai? Sužinoję tikrai nustebsite

Vietoj automobilių prigrūstų kiemų – žaliosios erdvės su oranžerijomis ar ant namų žaliuojančiais sodais ir šiltnamiais, drugelių paviljonais. O už parduotą orą – milijonai. Šias idėjas kauniečiams pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.

 Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
 Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Buvusio „Merkurijaus“ prekybos centro vietoje, Laisvės alėjos ir S.Daukanto gatvės kampe, galėtų būti aukštas pastatas su ant fasado įrengtais LED ekranais.<br>M.Patašiaus nuotr.
Buvusio „Merkurijaus“ prekybos centro vietoje, Laisvės alėjos ir S.Daukanto gatvės kampe, galėtų būti aukštas pastatas su ant fasado įrengtais LED ekranais.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prie Paveikslų galerijos įrengtame lauko paviljone pristatytos vizijos, kaip galėtų pasikeiti Kauno Naujamiestis. Vizijų projekto kuratorius Ž.Rinkšelis (nuotr. kairėje) sakė: nors visų idėjų ir negalima pritaikyti gyvenime, kai kurias įgyvendinti vis dėlto įmanoma.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prie Paveikslų galerijos įrengtame lauko paviljone pristatytos vizijos, kaip galėtų pasikeiti Kauno Naujamiestis. Vizijų projekto kuratorius Ž.Rinkšelis (nuotr. kairėje) sakė: nors visų idėjų ir negalima pritaikyti gyvenime, kai kurias įgyvendinti vis dėlto įmanoma.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno širdyje, kur anksčiau stovėjo „Merkurijus“, siūloma pastatyti naujų pastatų ir įrengti Medijų gatvę. Projektas pavadintas „Medijų kvartalu“.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno širdyje, kur anksčiau stovėjo „Merkurijus“, siūloma pastatyti naujų pastatų ir įrengti Medijų gatvę. Projektas pavadintas „Medijų kvartalu“.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Medijų kvartalo“ vizijos autoriai mano, kad reikėtų užtverti perėjimą nuo Laisvės alėjos į K.Donelaičio gatvę pro „Romuvą“.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Medijų kvartalo“ vizijos autoriai mano, kad reikėtų užtverti perėjimą nuo Laisvės alėjos į K.Donelaičio gatvę pro „Romuvą“.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Miško kvartalo“ brėžiniuose vizijos autoriai pažymėjo, kaip jis galėtų keistis.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Miško kvartalo“ brėžiniuose vizijos autoriai pažymėjo, kaip jis galėtų keistis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Aklagatviu besibaigianti Vaidilutės gatvė galėtų virsti pėsčiųjų alėja.<br>M.Patašiaus nuotr.
Aklagatviu besibaigianti Vaidilutės gatvė galėtų virsti pėsčiųjų alėja.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vietoj automobilių aikštelės Laisvės alėjoje galėtų iškilti edukacinis centras.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vietoj automobilių aikštelės Laisvės alėjoje galėtų iškilti edukacinis centras.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiams idėjų pasiūlė jaunieji architektai ir paveldosaugininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (23)

Lrytas.lt

2018-10-16 14:34

Vasarą Kaune būrys kauniečių ir svečių iš užsienio – paveldosaugos ir architektūros studentų bei profesionalų – dalyvavo projekte, kurio metu kūrė savo vizijas, kaip 4 Naujamiesčio kvartaluose galėtų derėti paveldas, šiuolaikinė architektūra ir modernios erdvės.

Sukurtos vizijos buvo pristatytos spalio pradžioje. Jos labai skirtingos. Vizijų kūrėjai įsitikinę, kad kai kurias jų būtų galima įgyvendinti.

Profesionalūs architektai yra skeptiškesni, bet mano, kad viena kita mintis verta dėmesio. Kur kas svarbiau, kad pagaliau pradėta kalbėti apie Kauno centro ateitį, nes kol kas vietomis jis primena kaimą.

Rinkosi centro kvartalus

Vasaros mokyklos kuratorius Žilvinas Rinkšelis pasakojo, kad bendradarbiaujant su „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ komanda, Bartletto architektūros mokykla Londone, Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakultetu ir partneriais „Office De Architectura“ vasarą į Kauną pavyko pakviesti 17 mokyklos dalyvių iš 8 Europos valstybių. Drauge su jais dirbo ir kauniečiai.

„Susipažinę su istorine Kauno dalimi – Naujamiesčiu jie parengė eksperimentinius 4 kvartalų ateities architektūros scenarijus.

Dalyviai turėjo pateikti savo idėjas, kaip, išsaugant modernistinės architektūros vietos charakterį, sukurti šiuolaikines erdves su naujais emociniais ryšiais“, – pasakojo Ž.Rinkšelis.

Taip pat mokyklos dalyviai pateikė ir kelis teiginius, kurie papildo vizijas ir gali būti naudingi tiek gyventojams, tiek nekilnojamojo turto plėtotojams.

Iškėlė ekologijos idėją

Viena komanda pasirinko kvartalą tarp Gedimino, K.Donelaičio gatvių, Laisvės alėjos ir Vytauto prospekto. Idėją pavadino „Sodas mieste“.

Šis kvartalas palyginti netankiai užstatytas, jo viduje galima pasijusti tarsi kaime, netvarkingai klestinčios gamtos apsuptyje. Idėjos autoriai įsitikinę, kad šioje teritorijoje būtų galima įrengti tvarkingą parką su tvenkiniu, pastatyti apžvalgos bokštą.

Ant kvartalo viduryje esančio vaikų darželio stogo esą įmanoma įkurti šiltnamį, greta – edukacinį daržą.

Prie šioje teritorijoje esančios Kauno apskrities viešosios bibliotekos vaikų skyriaus tilptų pastatyti papildomą pastatą su vaikų skaitykla.

Vietoj automobilių stovėjimo aikštelės greta Laisvės alėjos galėtų iškilti nemažas edukacinis centras. Tarpukariu pastatytose mineralinio vandens gydyklose – pastate su kolonomis Laisvėse alėjoje, kur dabar veikia kirpykla, galėtų būti drugelių paviljonas. Tame pat kvartale tilptų ir senelių namai.

Įžvelgė aklagatvio ateitį

Kitas projektas apima Gedimino, Kęstučio, Miško gatvių ir Vytauto prospekto kvartalą. Jis pavadintas „Miško kvartalu“.

Užstatymai prie Kęstučio gatvės ir Vytauto prospekto yra susiformavę nuo carinių ir tarpukario laikų. O štai šio kvartalo Gedimino ir ypač Miško gatvėse statyta gana chaotiškai, yra ir nedidelių, ir didesnių, ir nebaigtų statyti ar nugriautų pastatų.

Iš Kęstučio gatvės į kiemus veda Vaidilutės gatvė, ji baigiasi aklagatviu. Idėjos autoriai sumanė, kad jei aklagatvis būtų panaikintas, Vaidilutės gatvę būtų galima sujungti su Miško gatve. Taip atsirastų į dvi dalis kvartalą skirianti pėsčiųjų alėja, greta – turgus, nedidelės parduotuvės ir būstai gyventojams bei menininkų dirbtuvės.

Vietoj mašinų – oranžerija

Trečioji komanda susižavėjo kvartalu V.Putvinskio gatvėje – nuo laiptų prie restorano „Pompėja“ iki Žaliakalnio funikulieriaus. Už palei V.Putvinskio gatvę esančių pastatų yra kiemai, už jų prasideda Žaliakalnio šlaitas.

Kiemuose dabar prigrūsta gyventojų automobilių, erdvių žmonėms ilsėtis stinga. Šio kvartalo vizijos kūrėjai sumanė, kad visus jo kiemus būtų galima sujungti į susiliejančias erdves, jose įkurti poilsio zonas. Pastatyti oranžeriją, kurioje visus metus žaliuotų augalai. Taip pat įrengti ir modernų vandens kolektorių lietaus nuotekoms.

Šlaite pasiūlyta pastatyti nemažai nedidelių kotedžų. Mediniame dabar apleistame pastate V.Putvinskio gatvėje, kurį menininkai yra išdažę įvairiomis spalvomis, esą būtų galima įkurti sodininko laboratoriją, kurioje šeimininkautų vietos bendruomenė.

Žaliakalnio šlaituose statybos kol kas nevyksta, todėl tai būtų naujas žingsnis sujungiant juos su miesto centru.

Pasiūlė įrengti pasažą

Ketvirtoji vizija, „Centras centre“, apėmė tarp Laisvės alėjos, S.Daukanto, K.Donelaičio ir A.Mickevičiaus gatvių esantį kvartalą.

Čia stovėjo dabar nugriautas prekybos centras „Merkurijus“, netoli yra kino teatras „Romuva“ ir apleistas „Laisvės“ kino teatras, Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pastatas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir KTU rūmai.

Dėl šių objektų šį kvartalą sumanyta pavadinti „Medijų kvartalu“. Iš K.Donelaičio gatvės link Laisvės alėjos pro „Romuvos“ kino teatrą dabar yra perėjimas, kurį siūloma užtverti.

Naują perėjimą reikėtų padaryti iš K.Donelaičio gatvės, pro LRT pastatą iki Laisvės alėjos. Tai būtų ne paprastas perėjimas, bet pasažas. Čia galėtų atsirasti naujų butų, biurų ir kitų komercinės paskirties pastatų su LED ekranais ant fasadų ir su augalija ant stogų.

Galėtų parduoti net orą?

Projekto dalyviai pateikė ir kelias teorines idėjas, kurios galėtų būti naudingos. Miestuose didžiulė problema yra automobilių spūstys ir stovėjimo vietų stygius. Ją spręsti būtų galima gyventojus skatinant važinėti dviračiais. Darbdaviai už tai galėtų mokėti priedus prie atlyginimo. Nyderlanduose šis klausimas dabar svarstomas. Siūloma, kad darbdaviai už 1 dviračiu į darbą nuvažiuotą kilometrą mokėtų po 19 centų.

Kaune gausu cariniu laikotarpiu ar tarpukariu pastatytų medinių pastatų, kurie neretai nyksta. Tokiems medinukams siūloma suteikti oro teises.

Senų medinių namų savininkai galėtų parduoti virš savo statinių esančią oro erdvę nekilnojamojo turto plėtotojams. Taigi verslininkai galėtų greta statyti kur kas aukštesnius pastatus. Medinukų savininkai už gautas lėšas galėtų geriau prižiūrėti savo namus.

Tokios oro teisės galioja Niujorke. Neseniai Šv.Kristaus bažnyčia už 30 milijonų dolerių pardavė orą virš maldos namų.

Dar vienas pasiūlymas – kuo geriau planuoti miesto plėtrą, turėti jo ateitis viziją, kad kiltų kuo mažiau konfliktų, kai gyventojai išgirsta, kad greta jų iškils nauji pastatai.

Tarp gyventojų, verslininkų ir miesto valdininkų būtina kuo išsamesnė diskusija, kuo daugiau komunikacijos, kad kiltų kuo mažiau konfliktų, būtų suderinti visų pusių interesai.

Savo vizija tvirtai tiki

Viena vizijų kūrėjų architektė ir paveldo specialistė Indrė Ambrazienė sakė, jog yra įsitikinusi, kad jos komandos vizija „Sodas mieste“ gali likti ne tik teorinė, bet ir būti įgyvendinta.

„Manau, kad mūsų vizija, apimanti kvartalą tarp Laisvės alėjos, Vytauto prospekto ir K.Donelaičio gatvės, yra realiausia iš visų pateiktų idėjų. Įgyvendinus tai, ką esame numatę, ekologinio pobūdžio pastatai, nauji želdiniai mažai pakeistų esamą teritoriją, bet atgaivintų kol kas gana apleistą Naujamiesčio vietą“, – sakė I.Ambrazienė.

Projekto kuratorius Ž.Rinkšelis įsitikinęs, kad visos kūrėjų vizijos yra ir šiek tiek utopinės, ir kartu galinčios įgyti realų pavidalą.

„Ne visi idėjų autoriai gilinosi į pasirinktų kvartalų sklypų ribas, į ten esančią nuosavybę. Bet kiekvieną idėją galima pritaikyti nebūtinai pasirinktuose kvartaluose, o bet kuriose kitose miesto vietose.

Svarbu, kad pačios idėjos pasirodytų įdomios gyventojams ir verslininkams. Gal, pavyzdžiui, nauji buvusio „Merkurijaus“ sklypo savininkai susidomės mūsų pateiktomis idėjomis ir kai kuriomis iš jų pasinaudos“, – sakė Ž.Rinkšelis.

Oranžerijos idėja – įgyvendinama

Gintaras Balčytis

Architektas

„Pateiktos vizijos yra gana paviršutiniškos. Vis dėlto gerai, kad kalbama apie Naujamiesčio teritorijas, kurios iki šiol gana apleistos, ir tai yra miesto problema.

Pastebėjau, kad gyventojai naujovėmis susidomi tik tada, kai prie jų namų prasideda naujos statybos. Todėl tokių ateities vizijų pristatymai gali paskatinti gyventojus daugiau kalbėti ir diskutuoti apie miesto ateitį.

Sunku įsivaizduoti, kad vizijos būtų visiškai įgyvendintos. Tačiau kai kurias mintis būtų galima panaudoti. Pavyzdžiui, viename projekte suplanuota V.Putvinskio gatvės namų kiemuose įrengti žaliasias erdves ir oranžeriją. Kaune oranžerija iki šiol veikia VDU Botanikos sode ir yra miestiečių lankoma. Ąžuolyne anksčiau taip pat stovėjo puiki oranžerija, bet buvo sunaikinta.

Kaune radus tinkamą vietą, oranžeriją ir vėl būtų galima pastatyti. Tai – gera idėja.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.