Panemunės seniūnei 65 metų Rasinai Žolynienei pavydėti (gerąja to žodžio prasme) būtų galima jaunatviškos išvaizdos ir stiprios sveikatos: seniūne dirba, sveiku Panemunės miško oru ji kvėpuoja jau 12 metų.
Neseniai Vyriausybės rūmuose pagerbti Nacionalinio konkurso „Valstybę kuriame mes“ laureatai. Už prasmingą veiklą, vienijančią bendruomenę, skatinančią bendruomeniškumą, įvertintos Aleksoto (seniūnė Liukrecija Navickienė) ir Panemunės seniūnijos.
Panemunės seniūnė R.Žolynienė „Laikinajai sostinei“ sakė, kad nors Panemunė išlieka kaip vienas tykiausių Kauno kampelių, miesto plėtra neaplenkė ir šios kurortą bei kaimo gyvenvietę primenančios vietos. Konservatyvią vietos bendruomenę pagyvino į atokesnes nuo centro Panemunės vietas atsikeliančios jaunos šeimos.
– Ar Panemunė jaučia, kad šioje seniūnijoje, Vičiūnuose, gyvena Kauno meras Visvaldas Matijošaitis? Gal dėl to Panemunėje gatvės ir šaligatviai lygesni, čia saugiau, dažniau budi policija?
– Vyresnio amžiaus panemuniškiai, rečiau išvažiuojantys toliau savo namų, iš tiesų mano, jog Panemunei skiriamas ypatingas dėmesys ir todėl, kad čia gyvena meras. Bet iš tiesų juk visas miestas tvarkomas iš pagrindų. Vietiniams ypač džiugu, kad net smulkmenos pastebimos ir sutvarkomos.
Jau seniai pastebėjau ir sakydavau miesto valdžiai apie kai kurias seniūnijos gatves, kuriose būtina įrengti apsaugines užtvaras. Šią savivaldybės tarybos kadenciją jos jau įrengtos.
Dėl gatvių jau nebėra bėdų, o lygesnių šaligatvių dar laukiame.
– Plėtra tai plėtra, bet juk Panemunėje kai kuriose gatvėse dar nėra centralizuoto vandentiekio, pavyzdžiui, Perlojos gatvės gyventojai vandenį ima iš vandens kolonėlių?
– Nedaug tokių liko, bet iš tiesų dar yra gyventojų, kurie kitados dėl lėšų stokos neprisijungė prie centralizuoto vandentiekio ir kanalizacijos.
Bet kiek žinau, ir jiems vandenį imti iš kolonėlės jau teks neilgai.
– Ar Kaunas pagrįstai vadinamas bendruomenių miestu? Ir kokias bendruomenės vertybes labiausiai puoselėja panemuniškiai: kultūrines, aplinkosaugines?
– Kaunas iš tiesų yra miestas, pasižymintis stipriomis bendruomenėmis, kurios telkiasi aplink seniūnijas, ypač tokiose vietose, kur vyrauja individualios valdos.
Panemunės bendruomenė tikrai neabejinga kultūrinei veiklai, turtingam šios vietos istoriniam paveldui, o kai prasideda pavasarinės talkos, panemuniškių nereikia atskirai raginti, kad valytų Panemunės šilą, net ir vyresnio amžiaus žmonės, senjorai kimba į talką.
Bet mes su bendruomene nutarėme, kad minint valstybės šimtmetį pagrindinį dėmesį skirsime saugumui. Panemunės seniūnija ne kartą yra laimėjusi saugiausios seniūnijos Kaune konkursą.
Iš kelių seniūnijų Lietuvos mastu Panemunės seniūnija buvo atrinkta bandomajai programai, pagal kurią pritaikytas naujas saugumo modelis.
– Koks tai modelis, kuo jis naujas?
– Paprastai tariant, tai toks modelis, kai pareigūnai mažiau sėdi kabinetuose, o daugiau patruliuoja gatvėse, surengia reidų. Seniūnija ir bendruomenės noriai bendradarbiauja su policija.
– Panemunei prilipo ramaus užkampio, senjorų rajono etiketė. Ar nėra taip, kad bendruomenė sensta, išmiršta, jaunimas emigravo?
– Čia vyksta įdomūs reiškiniai. Pervažiavę Vaidoto gatvę, senąją Panemunės dalį, pamatysite vieną kitą seną namą su kiaurą parą tamsiais langais – jų senieji šeimininkai pasimirė, o palikuoniai išvykę.
Tačiau, pavyzdžiui, Vaišvydavoje stiebiasi daug individualių namų, ten kuriasi jaunos šeimos, nes miesto pakraštys, žemė pigesnė, o susisiekimas neblogas. Panemunėje, kurios ribos nebūtinai sutampa su seniūnijos ribomis, gyventojų ne mažėja, o daugėja.
– Bet ar jaunimui ne per daug nuobodu Panemunėje? Juk čia, be legendinės čeburekinės, beveik nėra net kur kavos išgerti, o jau ką kalbėti apie naktinį klubą?
– Būtent tą ramybę pušų paunksnėje labiausiai ir vertina ne tik senjorai, bet ir jauno amžiaus Panemunės gyventojai. Taip, pas mus nėra naktinių klubų ir mums jų nereikia.
Užtat mes turime naujus dviračių takus, vaikų ir jaunimo sporto, žaidimo aikšteles, senjorai – Panemunės mišką. Vaizdingi Jiesios krantai, poilsio zonos Vaišvydavoje, dalis Kauno marių – juk tai irgi Panemunė.
Naujų daugiabučių, masinės kotedžų miestelių statybos taip pat nenumatoma.
– Gal Panemunė sieks kurorto statuso, kaip Kulautuvos miestelis Kaune rajone?
– Tarpukariu Panemunė ir garsėjo kaip kurortas, čia ypač mėgo kurtis turtingesni žydai. Vaidoto gatvėje išliko jų architektūrai būdingų medinukų.
Bet šiais laikais Panemunė jau yra didmiesčio dalis ir neteko girdėti, kad siektų kurorto statuso. Čia gyvenantys kauniečiai ir be to jaučiasi lyg kurorte.
Tai yra tradiciškai prestižinis miesto rajonas, ypač daug gražių individualių namų galima pamatyti Gailutės, Birutės, Vaidilos, Vičiūnų gatvėse.
