Nemuno krantinėje, prie pėsčiųjų tilto į salą, pradėtas statyti miesto savivaldybės remiamo projekto „Kauno akcentai“ dalyvio Vilniuje gyvenančio architekto Luko Naručio darbas „Nemuno uogos“.
Jis dar nebaigtas, bet rūdinto metalo šviestuvai ne vienam kauniečiui priminė garsųjį Vilniaus vamzdį – Neries krantinėje pastatytą Vlado Urbanavičiaus skulptūrą „Krantinės arka“. Kai kurie gyventojai šmaikštavo, kad ir čia aplenkėme sostinę, nes ten yra tik vienas vamzdis, o mes turėsime du.
Ar skulptūra-šviestuvas bus baigta, dar neaišku. Autorius tikino, kad ją pabaigs.
Vizualizacija komisijai patiko
2016 metais L.Narutis savivaldybei pateikė du savo idėjos „Nemuno uogos“ vizualizacijų variantus. Juose buvo matyti, kad Nemuno krantinėje senajame amfiteatre arba netoli pėsčiųjų tilto į Nemuno salą bus įrengti du šviestuvai ant gana elegantiškų lenktų metalinių kojų, kurių lempos keis spalvas.
Greta numatyta įrengti kelis gongus, kuriais kauniečiai galėtų groti, bei kelias betonines platformas pasėdėti.
Tačiau dabar krantinėje prie pėsčiųjų tilto į Nemuno salą matyti du šviestuvai ant ne tokių grakščių kojų, įrengti ant vienos laiptuotos betoninės platformos.
Gali nutraukti sutartį
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas, kuris tuo metu vadovavo projekto „Kauno akcentai“ komisijai, pasakojo, kad taisyklėse numatyta, jog darbai nuo vizualizacijų gali šiek tiek skirtis. Pateikta „Nemuno uogų“ vizualizacija ir idėjos aprašymas atitiko keliamus reikalavimus. Savivaldybė darbui sukurti skyrė daugiau kaip 40 tūkstančių eurų – nusprendė paremti 100 procentų.
Tačiau skulptūra iki šiol nebaigta. „Autorius randa įvairių pasiteisinimų. Mes jau kelis kartus jį įspėjome, kad galime imtis sankcijų, jei darbas nebus baigtas. Manau, kad jei iki Naujųjų metų situacija nepasikeis, sutartis su autoriumi gali būti nutraukta“, – sakė S.Rimas.
Iki šiol „Nemuno uogų“ kūrėjui yra sumokėtas 19 tūkstančių eurų avansas. Jei sutartis bus nutraukta, jis turės grąžinti pinigus. Jei ne – gresia teismai.
S.Rimas sakė, kad tai pirmas atvejis, kai dėl „Kauno akcentų“ projekto kilo sunkumų. Iki šiol mieste pastatyta 17 akcentų, dar 18 bus įrengta artimiausiu metu.
Kiaušinius vis dar peri
Iš Kauno kilęs, dabar Vilniuje gyvenantis architektas L.Narutis sakė, kad „kiaušiniai dar perimi“.
„Kai visas darbas bus baigtas, bus pastatytos papildomos platformos, įjungtas apšvietimas, darbą bus galima vertinti“, – sakė L.Narutis.
Architektas teigė, kad jei orų sąlygos leis, darbus planuoja baigti iki Kalėdų ar kiek vėliau. Jam net patinka, kad dar nebaigtas darbas jau lyginamas su Vilniaus vamzdžiu.
Savivaldybė turėtų daugiau tartis
Dovilė Stirbytė
Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus menotyrininkė
„Kaune situacija dėl skulptūrų ir kitų meno kūrinių viešosiose erdvėse chaotiška. Šią savaitę įvykęs vandalizmo aktas su Juozo Ruzgo skulptūra „Skalbėja“ dar kartą įrodė, kad mieste pilna skulptūrų, kuriomis nesirūpinama, o jau statomos naujos. Tai, kad mieste atsiranda naujų kūrinių, džiugina, bet jie dažnai yra pavieniai, nedera prie aplinkos.
Šalyje galioja įstatymas, kad norint statyti ar nukelti, perkelti skulptūras, savivaldybė privalo klausti profesionalų nuomonės ir pritarimo. „Kauno akcentų“ sumanytojai turi savo ratą ekspertų, su kuriais ir tariasi, bet Dailininkų sąjungos narių pritarimo ar nuomonės niekas neklausia. Todėl ne visi nauji kūriniai dera mieste.
Kadangi „Nemuno uogos“ dar nebaigtos, skulptūrą vertinti sunku. Bet būtų geriau, jei profesionalių menininkų ir menotyrininkų nuomonė būtų išklausyta anksčiau, nei skulptūros ar kiti meno akcentai pradedami statyti.“
