Liudininkai pasakojo antradienį ryte pirmajame aukšte matę ant grindų maždaug 5 centimetrų gylio vandens sluoksnį.
„Kauno centrinis paštas dirba, o avarinės tarnybos darbuotojai mėgina pašalinti avarijos pasekmes“, – pranešė statinį valdančios įmonės Lietuvos paštas atstovė Aušra Kurtkutė.
Jos žiniomis, avarija įvyko dėl vamzdyje užšalusio vandens. Dalis didelio statinio patalpų žiemą nėra šildomos. Centrinio pašto išorėje matomi dideli varvekliai taip pat galėjo susidaryti dėl tekančio vandens.
Pasak A.Kurtkutės, vamzdis trūko nenaudojamose sandėliavimo patalpose, todėl gyventojų siuntos ir laiškai nenukentėjo.
Šioje vietoje buvo sustatyti tarpukario laikų Lietuvos meistrų pagaminti baldai, kurie turėjo tapti netrukus atsidarysiančios parodos eksponatais. Kol kas nežinoma, ar jiems vanduo smarkiai pakenkė.
„Reikia šiek tiek laiko, kad galėtume įvertinti patirtus nuostolius“, – kalbėjo A.Kurtkutė.
Centrinio pašto rūmai – vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių. Pašto statyba prasidėjo 1930-aisiais, o pirmieji svarstymai apie tokio statinio poreikį prasidėjo 1924 metais.
Pastatą projektavęs architektas Feliksas Vizbaras tuo metu dirbo Susisiekimo ministerijos vyresniuoju inspektoriumi.
Autorius savo kūrinį suvokė kaip itin svarbų tautinio stiliaus modernistinės architektūros simbolį.
Lietuviškumo siekiai atsispindi perteikiant liaudiškus medžio drožinius – langų apvadais ir karnizais iš cemento. Viduje tautiniu audimų raštu išdėliotos keraminių plytelių grindys.
Pašto statyba kainavo apie 1,5 mln. litų, dar 250 tūkst. išleista papuošimams ir įrenginiams. Tuo metu tai buvo įspūdinga pinigų suma. Darbai visiškai užbaigti 1932 metais.
Daugiau kaip 5 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas priklauso valstybės įmonei Lietuvos paštas, kuri prieš porą metų ketino jį parduoti. Nepriklausomi vertintojai šį turtą buvo įvertinę 1,6 mln. eurų.
Pasiūlymas didelio susidomėjimo nesukėlė, mat pastatas įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą. Jį atnaujinti bei pritaikyti kitoms reikmėms reikėtų didelių investicijų. Statinio būklė jau kelis dešimtmečius išlieka prasta.
Prieš porą metų pasigirdo siūlymų pastatą įsigyti Kauno savivaldybei, tačiau idėja nesulaukė miesto valdžios palaikymo.
Garsūs Kauno kultūros žmonės norėtų šiame pastate įrengti art deco meno muziejų, tačiau ir šis projektas sunkiai skinasi kelią.
