Kauno architektai garsėja savo darbais, formuoja miesto veidą. O kaip atrodo architektų studijos, kuriose atsiranda išskirtiniai projektai?
Vienas garsiausių šalies architektų Gintautas Natkevičius, švęsdamas savo studijos įkūrimo 20-metį, šia proga įteikė dovaną bendražygiams – įsikraustė į naujas modernias patalpas senamiestyje, esančias pastate, kurį patys ir projektavo.
Kitas žinomas architektas Rimantas Giedraitis neseniai savo pajėgas sujungė su kolega Mariumi Torrau ir įkūrė bendrą studiją išskirtinėje tarpukario dvasia alsuojančioje V.Putvinskio gatvėje.
Geriausia 2018 metų Kauno architektė Gustė Kančaitė puoselėja garsaus tėvo architekto Algimanto Kančo palikimą – vadovauja jo įkurtai studijai, kuri dar prieš 20 metų buvo pastatyta drauge su namu, kuriame gyveno visa architekto šeima.
Kiekviena architektų studija savita, tuo ir įdomi. Architektūrologas Vaidas Petrulis pastebėjo, kad kai kurios dabartinės architektų studijos tęsia tarpukario tradicijas, kitos yra modernaus gyvenimo pavyzdžiai.
Pastatą projektavo patys
Sausio 21 dieną architekto G.Natkevičiaus komanda šventė neeilinę sukaktį. Jo įkurtai architektų studijai „Natkevičius G. ir partneriai“ sukako 20 metų. Studijos gimtadienį architektai šventė naujose patalpose – pastate, kurį patys ir suprojektavo.
Naujas pastatas senamiestyje, Kumelių gatvėje, iškilo visai neseniai. Jo vietoje ilgus metus stovėjo medinis namas. Jame veikė jaunųjų fotografų mokykla, taip pat užeiga „Galera“, kurios rūsiuose laiką leido ne vienas dabar jau vyresnis kaunietis.
Pastatas nebuvo vertingas, todėl vieni nekilnojamojo turto plėtotojai nusprendė vietoj jo pastatyti 4 aukštų daugiabutį su pirmame aukšte suplanuotomis komercinės paskirties patalpomis. Sukurti projektą buvo patikėta G.Natkevičiaus architektų studijai.
Idėja kilo visai netikėtai
G.Natkevičius pasakojo, kad buvo suprojektuotas namas, kuriame – 12 butų. Pirmame aukšte taip pat turėjo būti vienas butas ir komercinės paskirties patalpos.
„Užsakovus pažinojome iš anksčiau, su jais jau buvo tekę dirbti. Projektuojant šį namą jiems kilo mintis, kad pirmame aukšte galėtume įsikurti būtent mes. Iš pradžių pasiūlymas nesudomino, bet pamažu idėja pradėjo patikti. Todėl šiek tiek pakeitėme pirmo aukšto projektą, kad jis tiktų mums“, – sakė G.Natkevičius.
Taip pastate, kurio fasadas apdailintas G.Natkevičiaus pamėgta medžiaga – rūdijančiojo metalo lakštais, atsirado 500 kvadratinių metrų ploto studija su uždaru ir atviru pasitarimo kambariais, didele bendra darbo erdve, kabinetu projektų vadovams. Pailgos erdvės pabaigoje – paties G.Natkevičiaus kabinetas.
Interjere panaudotas metalas, stiklas ir betonas. Užėjusius į studiją pasitinka firminis ženklas – A raidė, simbolizuojanti žodį „architektas“.
Studijos grindys šildomos, pastate yra autonominė dujų šildymo sistema.
„Nenorėjome tipinių lietuvių dizainerių baldų, kurių dažnai galime pamatyti biuruose, todėl jie atkeliavo iš Švedijos. Šviestuvai, atvirkščiai, ne užsieniniai, o sukurti dizainerio Adomo Rimšelio“, – pasakojo architektas.
Norėjo padėkoti kolegoms
Studijos patalpų pradžioje ir pabaigoje yra dveji laiptai, vedantys į įspūdingus viduramžius menančius rūsius. Jie buvo ilgai džiovinami, švarinami, kol tapo įspūdingomis raudonų plytų skliautuotomis patalpomis.
Čia baigiama įrengti architektų poilsio zona – stovi biliardo ir stalo teniso stalai, bus virtuvė, veikia trys tualetai ir dušas.
„Pastatas pastatytas taip, kad tarsi apglėbė senuosius rūsius“, – aiškino G.Natkevičius.
Patalpas, kurios yra pačių architektų suprojektuotame name, jie nuomojasi – mano, kad ekonomiškai tai apsimoka labiau.
„Man atrodo, kad svarbiausia, ne kaip ir iš kokių medžiagų įrengta studija. Per 20 darbo metų komanda drauge su manimi matė ir sunkių, ir gražių dienų. Ekonomiškai labiau būtų apsimokėję turėti nedidelę studiją. Bet įsirengti darbo vietą taip, kaip patinka patiems, paskatino noras atsidėkoti bendraminčiams. Manau, kad žmonės turi justi darbdavio pagarbą, o jis – sukurti tokią aplinką, kurioje būtų vietos ir darbui, ir poilsiui, kuri skatintų naujų idėjų atsiradimą. Tokia dovana sutapo su studijos 20-uoju gimtadieniu“, – sakė G.Natkevičius.
Erdvė – keistos formos
Žaliakalnyje, Gėlių Rato gatvėje, yra A.Kančo studija. Architektui iškeliavus anapilin jai vadovauja dukra G.Kančaitė.
Namą drauge su studija A.Kančas pasistatė 1997 metais.
„Kai tėčio senelio – rašytojo Juozo Grušo – namas buvo paverstas muziejumi, tėtis su broliu gavo po sklypą. Tėtis pats projektavo ir statė namą. Iš karto norėjo, kad pirmame aukšte būtų studija, antrame ir palėpėje gyventų mūsų šeima – mama Jolita ir aš su broliu“, – prisiminė G.Kančaitė.
Pirmas pastato aukštas, kuriame ir buvo įkurta studija, keistos – aštuonkampės – formos. Plytos, iš kurių sumūrytos sienos, grubios, betono lubos nenudailintos, matyti grubios natūralios medžiagos.
„Tėvo studijoje galima įžvelgti italų architekto Aldo Rossi, taip pat praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio idėjų, kurios jam buvo artimos“, – sakė G.Kančaitė.
Studija – tarsi namai
Šiai architektų studijai darbo nestigo, todėl vietos pasidarė per mažai.
„Mamai teko rinktis, ar nebematyti tėčio, kuris nuolat buvo paskendęs darbuose, ar šeimai gyventi mažesnėje erdvėje ir leisti tėčiui statyti priestatą“, – pasakojo G.Kančaitė.
Todėl architektų darbo vietos buvo įrengtos ir erdvioje palėpėje su dideliais trikampiais langais. Taip pat prie namo išdygo stačiakampio formos priestatas su dideliais langais ir betono lubomis.
„Kai kurie užsakovai bijo interjere naudoti betoną. Mūsų studijoje pamato, kad jis gali atrodyti ne agresyvus, bet įdomus“, – pasakojo architektė.
A.Kančo studijoje, kuriai dabar vadovauja jo dukra, tebetvyro įkūrėjo dvasia, jaunuosius architektus iš fotografijos stebi pats A.Kančas. Tebėra ir daugybė jo pradėtų ar įgyvendintų projektų. Studija primena jaukius namus su sklandančia kūrybiškumo dvasia, kuriuose visavertis komandos narys yra ir vengrų vižlas Rudis.
Pasirinko istorinę vietą
Miesto centre, V.Putvinskio gatvėje, įsikūrusi dar viena architektų studija – „Torrau and Giedraitis“. Tai – architektų M.Torrau ir R.Giedraičio biuras.
M.Torrau pasakojo, kad su kolega pažįstami ne vienus metus. Ilgą laiką jie dirbo atskirai, bet praėjusių metų birželį įsteigė bendrą studiją. Kadangi M.Torrau patalpas viename V.Putvinskio gatvės name iki tol nuomojosi, partneriai nusprendė įsigyti visą seną butą.
„Namas statytas tarpukariu. Jame buvo išlikę labai mažai autentiškų detalių – tik parketas ir ketaus radiatoriai. Juos išsaugojome ir stengiamės tausoti kaip vertingą palikimą“, – pasakojo M.Torrau.
R.Giedraitis sakė, kad kolektyvas yra jaunas, mėgstantis bendrauti, todėl norėjosi, kad butas būtų kiek įmanoma atviresnis. Iš dviejų kambarių buvo padarytas pagrindinis pailgas darbo kabinetas, jį nuo holo skiria simboliškos sienos be durų.
„Nors studija įrengta šiuolaikiškai, ji yra ypatingoje vietoje – V.Putvinskio gatvėje, kurios architektūra ir istorija glaudžiai susijusios su tarpukariu. Ši dermė skatina vertinti senąsias vertybes ir žvelgti į ateitį kuriant projektus“, – sakė R.Giedraitis.
Beje, sutapo taip, kad architektų studija yra visai greta Vienybės aikštės. Praėjusių metų pabaigoje Vokietijos dizaino taryba labai palankiai įvertino Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektą, kurio vienas autorių yra R.Giedraitis. Vokiečiai pastebėjo, kad projekte sėkmingai suderinti skirtingi aikštės architektūros stiliai ir šiuolaikiškas dizainas.
Tarpukariu projektus kurdavo namuose
Vaidas Petrulis
Architektūrologas
„Tarpukariu Kaune gyvenę architektai studijas dažniausiai įsirengdavo savo namuose. Tam skirdavo vieną darbo kabinetą ar kelias erdves ir to pakakdavo. Pavyzdžiui, taip dirbdavo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, kurio palyginti nedidelis namas ir dabar tebestovi K.Donelaičio gatvėje.
Gali atrodyti, kad anuomet architektams reikėjo kur kas didesnių komandų nei dabar, nes kompiuterių nebuvo, tad kur architektų pagalbininkai sutilpdavo? Iš tiesų didesnę dalį projektavimo darbų atlikdavo patys architektai.
Taip pat projektuojant paprastą gyvenamąjį namą pakakdavo kokių 9 lapų brėžinių. Visa kita jau atlikdavo statybų vadovai, todėl didelių biurų nereikėdavo.
Sovietmečiu uždarius privačias architektų studijas buvo įsteigti projektavimo institutai. Kaune veikė Miesto, Pramonės, Žemės ūkio ir kiti projektavimo institutai, kuriuose specialistai kūrė projektus tam tikroms pramonės šakoms.
Dabar architektai vėl kuria savo studijas. Techninės galimybės leidžia parengti labai detalius, išsamius projektus, tokiam darbui reikia komandos. Kokius biurus įrengti, sprendžiama įvairiai.
Klasikinė architektų studija yra A.Kančo biuras, jis panašus į tokį, kokie būdavo tarpukariu. O tokia studija, kurioje įsikūrė G.Natkevičiaus komanda, tarpukariu būtų sunkiai įsivaizduojama. Vis dėlto gerai, kai ir pačių architektų biurai puošia miesto veidą.“
