Visa tai tam, kad, kaip susitikime su Antakalnio bendruomene, anot pristatyme dalyvavusio Antakalnio gyventojo Gedimino Kulikausko, sakė Sapiegų parko atnaujinimą pristačiusi Vilniaus savivaldybės Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė, būtų galima atkurti „lašą baroko“. Nors ir pati pripažino, kad šiuolaikinio miesto struktūroje tai beveik neįmanoma.
„Taip, jisai bus kitoks, taip, mums reikės šiek tiek prie jo priprasti, suvokti, pasitikrinti save, savo žinias, savo supratimą, jį pagaliau prisimatuoti, bet jis tikrai bus žalias ir jaukus“, – G. Čeponytę citavo susitikime dalyvavęs Antakalnio gyventojas G. Kulikauskas.
Sostinės meras dar praėjusių metų liepą Žinių radijo laidoje komentavo, jog turėtų atsirasti barokinio stiliaus parko elementas, bet tai nereiškia viso Sapiegų parko iškirtimo.
Žinoma, Antakalnio gyventojų sostinės vadovo žodžiai neįtikina – juk planuojami iškirsti kone 300 medžių. Antra vertus, barokiniai gėlynai akį džiugins 2–3 mėnesius per metus. Tuo tarpu po medžiais žmonės sportuoja, piknikauja, dūksta vaikai. Žaliosios erdvės, parke supurenus dirvą trumpalaikiams gėlynams, panašu, neliks.
Projekto pristatyme minėta, jog, sutvarkius parką, įrengus infrastruktūrą, kasmet jo išlaikymas miestui kainuos 150 tūkst. eurų.
Anot G. Kulikausko, pranešimo metu buvo nesyk pakartota, kad pristatymas – trečiasis šio projekto supažindinimas su visuomene, ir akcentuota, kad tai parko atkūrimas.
Vienas pristatyme dalyvavęs gyventojas pabrėžė, jog atkūrimas – griežtai reglamentuotas procesas ir kaip numato Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo 23 straipsnis – atkūrimas galimas tik išimtiniais atvejais ir gavus bendruomenės pritarimą, o visais trimis projekto pristatymo atvejais bendruomenė supažindinta su jau priimtais sprendimais, neklausiant ir neatsižvelgiant į jos nuomonę.
Susirinkusieji akcentavo ir jų rajono aktualiją – daugelis aplinkinių kiemų virtę viešaisiais tualetais. Parko projekte viešojo tualeto nenumatyta. Nesyk akcentuota ir tai, jog aplinkinės gatvelės ir kiemai dūsta vien nuo parke įsikūrusių įmonių darbuotojų automobilių, šalia pat parko netrukus bus rekonstruotas didžiulis raudonplytis daugiabutis su nedideliu kiemu.
Pats parkas numatomas kaip vienas miestiečių ir svečių traukos objektas: gyventojams kilo klausimas – kur tilps visų čia suvažiavusiųjų automobiliai? Nes automobilių stovėjimo aikštelės nenumatytos. Sostinės savivaldybė, atrodo, tiki, jog gyventojai persės į viešąjį transportą.
Miesto antropologė Jekaterina Lavrinec minėjo ne vieną pažeidimą rengiant parko projektą. Anot jos, pažeista Orhuso konvencija, Želdynų įstatymas, Florencijos istorinių parkų ir sodų chartija. Projekto rengėjai nėra kraštovaizdžio architektai. Projekto rengimo eigoje vertingosios parko savybės (senosios alėjos) buvo išbrauktos iš kultūros vertybių registro. Galiausiai nebuvo atlikti reikiami tyrimai.
Antrąsyk išrinktas sostinės meras Remigijus Šimašius sureagavo į bendruomenės priekaištus ir paskelbė, jog projektas laikinai stabdomas. „Argumentai, kuriuos po vakarykščio parko atnaujinimo pristatymo pradėjo kelti visuomenė, yra logiški ir aš juos parko projektuotojams buvau išsakęs gerokai anksčiau. Į juos atsižvelgta nebuvo.
Manęs neįtikino dabartinis projektas, neįtikino kertamų medžių skaičius, neįtikino ir tai, kad išblizginame tik dalį parko, bet nematome visumos. Todėl mažiausiai mėnesiui stabdomi visi darbai, kol projektas bus peržiūrėtas, atnaujintas, suderintas su bendruomene. Pabrėžiu, kad ES pinigai yra tik priemonė miestui gerinti, bet ne savaiminis tikslas, ir jie nebus naudojami miestui griauti“, – komentavo sostinės meras.
