Kauniečiai nemažai žino apie vis dar kaimo vietoves ir sodietišką gyvenimo būdą primenančius gyvenamuosius rajonus – Žaliakalnio Brazilką ar Žemųjų Šančių gatves – Krantus.
Aukštuosiuose Šančiuose esanti Užšilių gatvė – dar viena vieta, kurioje laikas ilgus metus taip pat buvo tarsi sustojęs. Netoli dabartinių Karių kapinių esanti gatvė pavadinta ten buvusio kaimo vardu.
Iš šios vietovės kilęs istorikas ir etnologas Arūnas Vaicekauskas pavedžiojo savo vaikystės takais ir papasakojo kaimo, kuris yra neatskiriamas nuo jo šeimos, istoriją.
Dabar buvusio kaimo teritorijoje gyvenantys kauniečiai sakė, kad nors dabar tai yra miesto dalis, jie jaučiasi taip, tarsi gyventų užmiestyje.
Vietos bendruomenė išradingai puoselėja naujas tradicijas, kovoja su šiukšlintojais, kuria patogesnę aplinką. Gyventojai juokavo, kad miesto valdžios atstovai apie šią gatvę gal nė nežino.
Nors gyventojai norėtų, kad gatvė būtų paremontuota, savivaldybės atstovai sakė, jog artimiausiu metu remonto sulauks kita Aukštųjų Šančių gatvė.
Gatvės vingiai – keisti
Aukštųjų Šančių pakraštyje esanti Užšilių gatvė gana keista. Ji driekiasi lanku, iš jos atsišakoja siaurus skersgatvius primenantys pavadinimų neturintys keliukai.
Aplink gatvę ir keliukus stovi įvairiausiais laikotarpiais statyti namai. Greta medinukų stiebiasi praėjusio amžiaus pabaigos mūrinės pilaitės ir šiuolaikiški modernūs privatūs namai.
Vaikštant šia gatve susidaro įspūdis, kad patekai į atskirą gyvenamąjį kvartalą, o ne į vieną gatvę.
Taip yra neatsitiktinai. XIX amžiuje čia buvo Užšilių kaimas. Nors jis prie Kauno miesto, kaip ir visi Aukštieji Šančiai, buvo prijungtas 1932 metais, gyvenimas ir dabar jame primena ramų kaimo ritmą.
Paminėtas XIX amžiuje
Žinomas kaunietis istorikas ir etnologas A.Vaicekauskas pasakojo, kad nemažai Šančių žemių priklausė dvarininkų Fanstilių šeimai.
Jo močiutė buvo išsaugojusi 1870 metų dokumentą, kuriame rašoma, kad valstiečiai dešimtininkai tuo metu bylinėjosi su žemvaldžiu, nes jis neleido gyvulių ganyti drauge su dvaro galvijais.
Byla baigėsi taikos sutartimis, gyventojams karves, avis, arklius buvo leista ganyti toje vietoje, kur dabar yra Servitutų gatvė.
Greičiausiai šis pavadinimas ir prigijo dėl to, kad dvarininkas savo žemės servituto valdas užleido dešimtininkams.
Tame dokumente kaimo pavadinimas dar neminimas, surašytos tik gyventojų pavardės ir nurodyta, kad vieni jų gyveno kalno, kiti – pakalnės Šančiuose.
XIX amžiaus pabaigoje Užšilių kaimo pavadinimas jau minimas.
„Šioje vietovėje buvo pievos, augo pušų, matyt, buvusio šilo liekanos. Dėl to greičiausiai kaimui ir buvo suteiktas su šiuo žodžiu susijęs pavadinimas“, – pasakojo istorikas.
Namai – tik neporiniai
A.Vaicekauskas sakė, kad kaime gyveno žmonės, kurių pavardės buvo Čižinauskai, kaip ir jo senelės, Vaicekauskai ir Dabkevičiai.
Bene seniausias namas, kuriam dabar jau 200 metų, yra buvusio kaimo viduryje, bet jis kiek atnaujintas.
Vieni seniausių namų yra A.Vaicekausko mamos medinukas, kuriame dabar jau niekas nebegyvena, ir greta esantis istoriko tėvo brolio medinis namas. Abu jie pastatyti 1914 metais.
Daugiausia gyventojų kaime įsikūrė 1932 metais, nes tuo metu dvarininkai išpardavė nemažai sklypų. Kaimo vyrai dirbo Šančiuose buvusiose gamyklose „Metalas“, „Drobė“. Moterys rūpindavosi namais, ūkiu, vaikais.
Įdomu tai, kad visi kaimo namai buvo pažymėti neporiniais numeriais. Tik vienas – eigulio – namas buvo su poriniu, antruoju, numeriu.
A.Vaicekauskas pasakojo, kad kaime tarpukariu stovėjo vienintelis mūrinis Čižinauskų šeimos namas, nes broliai Petras ir Povilas, užsidirbę pinigų JAV, galėjo sau leisti tokią prabangą.
Gatvės pabaigoje buvo ir tebėra savotiška aikštelė tarp medžių. Ten vykdavo Kauno šaulių sąjungos narių šokiai.
Miestas įtakos nedarė
Sovietmečiu Užšilių žmonės toliau gyveno lyg kaime, nors iš jo liko tik gatvės pavadinimas. Tačiau vietiniai žmonės savo teritoriją toliau vadino kaimeliu.
„Dar prieš kurį laiką taksistai nežinojo, kur yra Užšilių gatvė, bet kur yra kaimelis tokiu pavadinimu, aiškinti nereikėdavo“, – pasakojo istorikas.
A.Vaicekauskas prisiminė, kad su miestu vietos gyventojus siejo tik darbas gamyklose ir 6-oji vidurinė mokykla, dabar – Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija.
Nors 1956 metais gyvulius mieste laikyti buvo uždrausta, buvusio kaimo gyventojai prie namų ir toliau augino naminius paukščius. Galvijus pievose ganė ir prižiūrėjo kerdžius.
„Miestas jokios kitos įtakos buvusio kaimo gyvenimui nedarė“, – pasakojo kaunietis.
Vyravo kaimo tradicijos
A.Vaicekauskui įsiminė tai, kad iš mokyklos grįžę vaikai, nesvarbu, kokio amžiaus buvo, visi žaisdavo drauge. Neretai jie lėkdavo prie balos, kuri vadinosi „Didysis Magelanas“. Nemažą duobę, kurioje ir dabar tyvuliuoja vanduo, matyt, Antrojo pasaulinio karo metais išmušė bomba.
Ypatingas būdavo Velykų laikas. Būrys vaikų prieš šią šventę kasdavo žemę, ieškodavo geltono smėlio ir iš jo darydavo aikštelę, kur visi vėliau ridendavo kiaušinius. Varžymasis vykdavo iš pinigų.
Mirę žmonės tradiciškai būdavo šarvojami namuose. Per laidotuves karstas su velioniu būdavo įkeliamas į sunkvežimį, kuris atvažiuodavo ir sustodavo gatvės pradžioje prie ir dabar augančio ąžuolo.
„60 žmonių, susirinkę atsisveikinti su velioniu, giedodavo giesmes. Tokios tradicijos buvo beveik iki pat praėjusio amžiaus pabaigos.
Tik apie 1990 metus pirmoji šeima, pasiryžusi velionį pašarvoti laidojimo namuose, buvo smerkiama“, – prisiminė A.Vaicekauskas.
Ėmė kovoti su šiukšlintojais
Dabar beveik visi seni namai atnaujinti. Naujų pilaičių vietoj medinukų ypač pridygo praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, nauji namai kyla ir pastaraisiais metais.
Prieš dvejus metus mirė bene seniausia buvusio kaimo gyventoja – A.Vaicekausko mama, gimusi 1923 metais.
Gyventojai pamažu keičiasi, bet ir jie brangina šią buvusio kaimo teritoriją ir buriasi į bendruomenę.
Vienas tokių – Alvydas Turskis. Jis pradėtą statyti namą pačioje gatvės pradžioje įsigijo 2002 metais.
„Tai nuostabi vieta. Deja, greta namo, kur auga ąžuolai ir pušys, buvo nelegalus sąvartynas. Matyt, čia šiukšlių atsikratydavo atvykėliai.
Teritoriją ėmiau tvarkyti, bet šiukšlintojai nieko nepaisė. Visai gatvės bendruomenei vaikščioti pro tokį šiukšlyną nebuvo malonu“, – pasakojo vyras.
A.Turskis surado netikėtą išeitį. Ant medžių pakabino kelias lenteles.
Jose pranešama, kad jei kas nors šiukšlins, bus paleistas piktas šuo, o bauda už šiukšlinimą – 1500 litų. Jei kas nors praneš apie šiukšlintoją, jis tam žmogui sumokės 50 litų premiją.
„Lenteles pakabinau, kai dar buvo litai. Premijos taip niekam ir neteko mokėti, bet šiukšlintojų sumažėjo.
Skelbimai nėra legalūs, dabar jau pasenę, bet, manau, niekas nepyks, kad taip bandau kovoti su blogais žmonėmis, kad vietiniams būtų maloniau čia gyventi“, – pasakojo vyras.
Sandėlis tarnauja iki šiol
Kitas gyventojas Nerijus Laurinaitis namą Užšilių gatvėje įsigijo prieš 5 metus. Nors pastatas modernus, yra tokio dydžio kaip ir 1931 metais toje vietoje statytas gana prabangus medinis namas.
Išlikusiuose brėžiniuose ir dokumentuose rašoma, kad jo savininko pavardė taip pat buvo Vaicekauskas.
„Ieškodami namo užsukome į šią gatvę ir likome apstulbę. Apie ją nebuvome girdėję. Tai pasirodė esanti labai graži vieta, apsupta miško, netoli Nemuno.
Gatvė iš pradžių ir mums pasirodė keista, kodėl taip yra, tapo aišku, kai vietiniai papasakojo, kad čia buvo kaimas“, – sakė vyras.
Jo kaimynai ir dabar yra Vaicekauskų giminės atstovai, nes jauni žmonės, paveldintys čia esantį nekilnojamąjį turtą iš vyresnių, retai jį parduoda svetimiems, geriau kuriasi patys.
Buvusio kaimo laikus vyrui primena ir jo kieme esantis raudonų plytų sandėlis. Jis įdomios – arkos – formos, labai gerai sumūrytas, todėl puikiai tinka ir dabartiniams savininkams.
Apie gatvę nė nežino?
N.Laurinaitis pasakojo, kad Užšilių gatvės gyventojai naudojasi visais miesto patogumais, netoli yra vaikų darželis, mokykla, nedidelis prekybos centras. Paėjėjus puskilometrį – viešojo transporto stotelė.
„Visa civilizacija – čia pat. Bet kai patenki į mūsų gatvę, ir dabar pasijunti taip, tarsi būtum kaime: čia tvyro ramybė, žmonės vieni kitus pažįsta, bendrauja. Iš karto pastebi pašaliečius, nes jų čia užklysta labai retai“, – džiaugėsi vyras.
Kaunietis sakė, kad nors Užšilių gatvė yra miesto dalis, miestas ją, matyt, yra pamiršęs.
„Gatvę jau reikėtų remontuoti, bet apie ją valdžia gal nė nežino. Mažesnius keliukus, įvažiavimus esame išsiasfaltavę patys“, – kalbėjo N.Laurinaitis.
Nemano, kad gatvės būklė prasta
Audronė Gudonytė
Kauno savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
„Kauno miesto tarybos patvirtintoje 2019–2020 metų Gatvių priežiūros programoje numatyta, kad per šį laikotarpį planuojama kapitališkai suremontuoti, rekonstruoti ar atlikti paprastesnį remontą 31 miesto vietoje – gatvėse, aikštėse, krantinėse, požeminėse pėsčiųjų perėjose.
Taip pat planuojama parengti 40 būsimų gatvių remonto darbų projektų. Tarp jų yra ir Aukštuosiuose Šančiuose esanti L.Ivinskio gatvė.
Užšilių gatvė šioje programoje nėra numatyta dėl objektyvių priežasčių. Kiekvienais metais įvertinus gatvių būklę remontuojamos tos, kurioms tokių darbų reikia skubiausiai.
Neabejotinai ateis eilė ir šiai gatvei.“
