Pirmadienį, ankstų birželio 17-osios rytą Kaune užsidegė buvęs Panemunės bibliotekos pastatas, stovintis Vaidilos gatvėje.
Tyrėjai nustatė, kad ugnis vienu metu įsiplieskė mažiausiai dviejose vietose, ir tai verčia kelti padegimo versiją. Gaisro židiniai buvo apatinėje pastato dalyje.
Nors elektra šiame nebenaudojamame pastate nebuvo išjungta, nustatytuose gaisro židiniuose nebuvo galimybės jam kilti dėl trumpojo jungimo elektros tinkle ar gedimo.
Medinį pastatą ugnis rijo labai greitai. Liudininkai pasakojo, kad jis liepsnojo atvira ugnimi. Įvykio vietoje dirbo net 7 ugniagesių automobilinės cisternos, tačiau net po kelių valandų darbo dar smilko medinės konstrukcijos dalys.
Suremontavo ir uždarė
Su šiuo vaizdingoje vietoje stovinčiu pastatu susiję keisti Kauno valdžios sprendimai. Buvusios pionierių stovyklos „Trimitas“ pastate įkurdinta biblioteka vos prieš kelerius metus buvo suremontuota, šiam tikslui išleista apie 90 tūkst. eurų.
Tačiau prieš trejus metus sumanyta biblioteką perkraustyti į Kunigaikščio Vaidoto mokyklą-daugiafunkcį centrą Vaidoto gatvėje. Toks sprendimas buvo motyvuojamas aplinkybe, esą bibliotekoje labai mažai lankytojų.
Panemunės gyventojai prašė išsaugoti biblioteką ir surinko apie 700 parašų, tačiau miesto valdžia nusprendė kitaip.
Gaisras smarkiai nuniokojo ištuštėjusį pastatą, jį atstatyti būtų pernelyg brangu. Įvykio metu išdegė lubos, įgriuvo stogas. Didžiąją dalį pastato valdo Kauno savivaldybė, dalis jo priklauso privačiam asmeniui.
Nespėjo surasti pirkėjo
Įvykio vietą apžiūrinėjantys vietos gyventojai neabejoja, kad medinukas sudegintas siekiant išvalyti žemės sklypą naujiems daugiabučiams statyti.
„Sklypas su pastatu kainuotų brangiau, statinį tektų nugriauti, o tai – irgi papildomos išlaidos. Gerokai paprasčiau sudeginti“, – svarstė netoliese gyvenantis kaunietis Mečislovas.
Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas pranešė, kad pastaruoju metu buvo tvarkomi dokumentai ir ruošiamasi pastatą parduoti. Jo kaina nebuvo paskelbta.
„Pastatas buvo izoliuotas ir susandarintas, kad į vidų nepatektų pašaliniai asmenys“, – kalbėjo D.Valiukas. Jis atskleidė, kad šis turtas nebuvo apdraustas.
Pasak savivaldybės atstovo, pirmiausia reikės likviduoti gaisro padarinius. Pastatą ketinama susandarinti ir toliau tęsti privatizavimo procedūras.
Padegėjai garsėjo įžūlumu
Panemunės gyventojai prisimena, kad prieš trejus metus net kelis kartus buvo bandyta sudeginti Gailutės gatvėje stovintį medinį namą, kuriame gyveno prieškario metais žinomas pedagogas Laurynas Kairiūnaitis.
Dviejų aukštų su mansarda namas architektūrinės kompozicijos požiūriu laikomas bene įspūdingiausiu tarpukario laikų Panemunės vasarnamiu.
Padegėjų išpuoliai prasidėjo miesto valdžiai pardavus pastatą. Tąkart spėliota, kad taip sumanė atkeršyti naujojo savininko konkurentai.
Po išpuolių Kultūros paveldo departamentas skubos tvarka namui suteikė teisinę apsaugą.
Ji ne tik suteikė teisę sunykimo ar sunaikinimo atveju reikalauti atstatyti pastatą, bet ir leido namo šeimininkams siekti finansinės pagalbos atkuriant ar restauruojant sunykusias pastato dalis.
