Tačiau pasižiūrėti, kaip kuria kolegos Estijoje, prisiliesti prie jų kultūros, palyginti jų ir mūsų architektų laimėjimus ir padėti išrinkti geriausią įgyvendinto individualaus gyvenamojo namo projektą – tokio pasiūlymo šią vasara jis neatsisakė. Per dvi dienas Taline bei Pernu G.Natkevičius apžiūrėjo ir įvertino 11 namų iš septyniolikos pristatytų konkursui.
Geriausio įgyvendinto namo projekto rinkimai Estijoje vyksta kas dvejus metus, vėliau rengiamas dar vienas konkursas – Estijos architektų sąjunga steigia prizą geriausiam metų architektūros kūriniui, kurį išrenka iš užsienio atvykęs specialusis žiuri narys. Taip pat šiemet bus apdovanotas gabiausias architektūros studentas ir pagerbtas labiausiai Estijos kultūrai nusipelnęs žmogus.
Šiais metais net 42 estų architektų kūriniai buvo nominuoti dviejose kategorijose – geriausias architekto visuomeninis darbas buvo renkamas iš 25 kūrinių, o geriausias privatus namas – iš 17.
Privačius namus rinko žiuri, kurią sudarė architektai Raulis Vaiksoo, Siiri Valner ir G.Natkevičius, interjero architektė Kyatlin Jölük, kraštovaizdžio architektė Yulle Grišakov.
Geriausio architekto darbą išrinko pasaulyje garsi Prancūzijoje dirbanti architektė Lina Gotmech.
Visų šių rinkimų rezultatai bus paskelbti gruodžio 6 dieną Tartu mieste, buvusios vilnos karšyklos gamyklos pastate.
„Išties įdomus konkursas, nes jis labai specializuotas – geriausio įgyvendinto namo projekto rinkimai, tokių Lietuvoje neturime, todėl kai kolegos iš Estijos pakvietė įvertinti darbus, nė akimirkos nedvejojau – kartu su juo namus lankiusiai žurnalistei sakė G.Natkevičius. – Ar man buvo netikėta tai, ką išvydau? Ne, nes prieš kelionę buvau peržiūrėjęs visų namų nuotraukas, todėl bendras vaizdas buvo daugmaž aiškus. Tačiau buvo smalsu prisiliesti prie estų kultūros iš vidaus, buvo įdomu išgirsti, kaip patys užsakovai vertina savo namus ir kaip juos pristato kolegos.“
– Tarsi esame susitaikę, kad estus vejamės visur ir visada, na, gal išskyrus krepšinį, dar lazerius. O kaip yra su architektūra? Koks jausmas lydėjo vertinant įdomiausius estų sukurtus namus?
– Užsukęs į kiekvieną namą nesąmoningai kaskart pagalvodavau, ar mūsiškiai taip sugebėtų sukurti, ir beveik visada sau atsakydavau „taip, ir dar geriau“. Tačiau kartu noriu pabrėžti, kad Estijoje nesivaikėme geriausiai pastatyto ar geriausiai įrengto namo, mes vaikėmės idėjos, kuri vienytų namą, aplinką, jame gyvenančią šeimą, bandėme išgryninti, koks gi yra architektūros lygmuo šios šalies privačių namų sektoriuje.
Galiu pasakyti, kad matytų namų kokybės skirtumas – kaip dangus ir žemė. Kai kurie architektų darbai buvo išties vidutiniai, tokie šeimos namai, kuriuose – šlepetės, triušiai, vaikai... Bet kai kurie – tikrai stiprūs. Namai, į kuriuos vos užėjus užplūsta geros emocijos. Tikrai jaučiau kolegų aukštąjį pilotažą.
Man taip pat buvo įdomu stebėti kolegų žiuri narių reakciją į architektūrą. Mums aplankius pirmuosius namus jie lyg bandė skaičiuoti, kas juose yra gera, kas bloga. O štai vos užėjome į namą, kuris suskambo lyg džiazas, kuriame jau galėjome užčiuopti architektūrinę mintį, suprasti kūrėjo idėją, komisijos nariai pražydo šypsenomis. Ką tai reiškia? Tai, kad kiekviename name bandymas sukurti penktą dimensiją, kuri yra namo aura ir jo dvasia, yra labai svarbus. Neužtenka name tiesiog sudėlioti baldų, daiktų.
Interjere turi būti užkoduotas scenarijus, kuris nėra lengvai perskaitomas, jis turi būti paslėptas detalėse, patogiai sudėliotame judėjime, neįkyriame interjere, kad savo namų erdvėje žmogus vis atrastų naujų matymo taškų, kurie kaskart provokuotų, – tai yra didžiulis malonumas gyventi name su mintimi, o ne tiesiog tarp tų keturių sienų.
Žinomos estų architektų kompanijos „Salto Architects“ (beje, vienas jos kūrėjų Ralfas Looke šiemet buvo „Mano erdvės 2019“ vertinimo komisijos narys) vienam žmogui, o ne šeimai, sukurtas 400 kvadratinių metrų namas tiesiog pribloškė kokybe, ypač interjero. Tokio lygio darbus esu matęs gal du kartus gyvenime. Namą pristatė pats jo šeimininkas Thomas, žavus žmogus, tad labai natūralu, kad ir jo namai žavūs. Thomui pasisekė, kad jis turi protingus draugus, kurie neatkalbinėjo, kaip daugelis elgtųsi: „Kokia nesąmonė statytis 7 metrų pločio ir 47 metrų ilgio būstą“, o, priešingai, jį palaikė. Todėl dabar šis estas turi tiršto charakterio būstą, kuris nustebins bet kurį jo verslo partnerį iš bet kurios pasaulio šalies.
– Estijoje aplankytų namų biudžetas greičiausiai skiriasi net kelis kartus. Mes jau žinome, kad tarp trijų geriausiais išrinktų nepateko brangiausias namas. Tad gera architektūra nėra turtingųjų privilegija?
– Minėtas „Salto Architects“ namas – aukščiausio lygio, medžio apdaila namo viduje atlikta tobulai. Nors tikslaus namų biudžeto niekas nežinome, akivaizdu, kad kai kurie jų – įspūdingi.
O štai namas, kuriame svarbiausia buvo idėja, kur per daug nesukta galvos dėl jo atlikimo kokybės, – toks poetiškas trijų kubų medinukas, kuriame gyvena Dailės akademijos dėstytojų pora, visiems paliko puikų jausmą. Manau, šio medinuko ir Thomo namo biudžetas skiriasi mažiausiai penkis kartus. Taigi atsakymas: ne, gera architektūra nėra vien turtingiems žmonėms.
– Vertinimo komisijoje, be jūsų, buvo dar keturi nariai. Du jų – Estijos architektūros žvaigždės R.Vaiksoo ir S.Vallner. Buvo justi, kad jūsų nuomonė jiems buvo labai svarbi. Tačiau dėl pirmos vietos komisijos pirmininko R.Vaiksoo ir jūsų nuomonė išsiskyrė.
– Pastebėjau, kad jie buvo susikaustę, nežinojo kaip elgtis vertinant namus, kokiais kriterijais remtis, o tarptautinio komisijos nario atsiradimas suteikė tam tikro objektyvumo. Klausiau kolegų, kokia jų nuomonė apie vieną ar kitą pretendentą, ir bandžiau spėti, pagal ką jie bando skaičiuoti interjerų pranašumus ir trūkumus.
Taip, mūsų nuomonės apie geriausius išsiskirdavo, todėl pats labai maloniai nustebau, kai suskaičiavus visų žiuri balsus, geriausi išsirikiavo būtent taip, kaip buvau balsus paskirstęs aš. Beje, manau kad į konkursų, kuriuose vertinama namo architektūra, vertinimo komisijos sudėtį neturėtų būti įtraukiamas kraštovaizdžio architektas ir interjero dizaineris. Nes komisijos narių yra mažai, visų balsai yra lygiaverčiai, tad ne tos srities specialistai truputį išbalansuoja tai, kas svarbiausia, – architektūros įvertinimą.
Jau ne pirmą kartą įsitikinu, kad architektūros negalima vertinti iš nuotraukų, būtina ją čiupinėti. Užėjus į pastatą keičiasi net mano paties nuotaika, pirmas namas štai buvo būstas apie nieką, antras jau geresnis, ir tada pajunti, kaip keičiasi emocija, kaip bunda smalsumas, nes pamatai naujų rakursų, naujų idėjų, džiaugiesi išvydęs, kaip seni medžiai už lango subtiliai pildo kontekstą.
Vienas iš aplankytų namų šeimininkų pasakojo istoriją, kaip statėsi namą – nuo sklypo įsigijimo iki interjero įrengimo. Tai yra pakilimų bei kritimų kreivė. Nusipirkus sklypą žmogui lyg ir neaišku, ką daryti su juo daryti, apima tam tikras nusivylimas, nes atrodo, kad turėtos jo idėjos visiškai neatitinka realybės.
Tada architektai pasiūlo jam netikėtą idėją, užsakovas pajunta euforiją, kuria planus, kaip įsikurs svajonių name, tačiau žmogus pusę metų kapstosi tik duobėje ir dar iki pirmos plytos išleidžia krūvą pinigų dokumentams, tada paprastai užsitęsia statybos, pinigai toliau tirpsta...
Tai, va, tas klientas pasakojo, jog jau norėjo kviesti pažįstamą inžinierių sprogdintoją, kad viską ištaškytų, visus pamatus, ir tik tada, kai ėmė atsirasti namo vidaus kontūrai, būsimąjį naujakurį vėl apėmė pasitenkinimas. Toks tas geros architektūros skonis. Procese ji būna sprangi.
– Lietuvoje neturime geriausiai įgyvendinto individualaus namo konkurso, manote, mums tokio reikia?
Estijos architektų sąjungos metinės premijos nominantai:
Estijos komunizmo aukų memorialas (architektai: Kalle Vellevoogas, Jaanas Tiidemannas; interjero architektė Tiiu Truus; kraštovaizdžio architektė Lidija Zarudnaja; skulptorius Kirke Kangro.
Kompozitoriaus Arvo Pärto centras (autoriai: Fuensanta Nieto, Enrique Sobejano („Nieto Sobejano Arquitectos“); vietiniai partneriai: Angela Talumets, Christina Curro, Tanelis Tederis, Ra Luhse („Arhitektuuribüroo Luhse & Tuhal“).
Naujasis Estijos dailės akademijos pastatas (konkurso komanda: Joelis Kopli, Koitas Ojalivas, Juhanas Rohtla, Eike Hermann ; projekto komanda: Koelis Kopli, Koitas Ojalivas, Juhan Rohtla, Rene Sauemägi, Kalle Komissarovas).
Pretendentai tapti geriausiu Estijos privačiu namu:
Namas Klogaranoje (architektas Tanelis Tuhalas, interjero architektas Reio Avaste, Eva Paeveer taip pat dirbo prie architektūrinio projekto).
Vasaros ūkis Laasumoje (architektas Ennas Rajasaaras (architektūros biuras „Enn Rajasaar OÜ“), interjero architektė Mari Koger).
Kotedžas Murastėje (architektai: Koitas Ojaliivas, Joelis Kopli („KUU Architects“), projekto komanda: Joelis Kopli, Koitas Ojaliivas, Rene Sauemägi, interjero architektas „Aet Piel Design“).
Ūkio Lusthoonėje pirtis su gyvenamuoju būstu (architektai: Peeteris Pere, Eva Kedelauk („Peeter Pere Arhitektid“).
Namas Nemėje (architektas Andresas Põime, interjero architektė Liisa Põime).
Namas Piritoje (Kozėje) (architektai: Maarja Kask, Karli Luik, Ralfas Lōoke, Andro Mändas, Margusas Tammas („Salto Architects“); interjero architektė Pille Lausmäe; kraštovaizdžio architektė Reet Sillaots.
Namas Tilge (architektas: Kasparas Kruuse („KAMP Arhitektid“), interjero architektė Hannelore Käärames.
