Pastarajai grupei reikėtų priskirti Savanorių prospekto 63 numeriu pažymėtą medinuką, kuris neseniai pavirto degėsių krūva. Tyrėjai neabejojo, kad namas buvo padegtas.
Nors pastatas neturi didelės architektūrinės reikšmės, jo slenkstį prieškario metais mynė gausybė to meto garsenybių. Dabar tai daro tik benamiai.
Susidaro įspūdis, kad savininkui pastatas nerūpi, mat daugybę metų jis stovi apleistas. Jokių pokyčių nesiimta net po to, kai prieš dvejus metus jame dukart kilo gaisras.
Rinkdavosi garbingi svečiai
„Didelė netektis“, – sužinojusi apie sudegusį medinį namą Savanorių prospekte ištarė gidė Marija Oniščik.
Kauno istorijos tyrinėtoja neabejojo, kad statinys turi didelę istorinę reikšmę ir susijęs su žinomų tarpukario kauniečių gyvenimu.
Šiame name ketverius metus gyveno Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė – garsaus kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sutuoktinė, lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, poetė, vertėja.
Ji šią vietą pasirinko neatsitiktinai, mat tuo metu dirbo visai netoliese įsikūrusioje „Saulės“ mokytojų seminarijoje, dėstė lietuvių kalbą.
Rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotas ir įspūdingas S.Kymantaitės-Čiurlionienės svečių sąrašas – tai Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas, Juozas Mačiulis-Maironis, Vydūnas.
Šeštadieniais šeimininkė rengdavo susitikimus, per kuriuos pokalbiai dažniausiai sukdavosi apie lietuvių kalbą bei literatūrą.
Pastatus įrengė nuomai
„Dabar ši Kauno vieta itin vertinga, tačiau prieš šimtmetį ir anksčiau tai buvo miesto pakraštys, kuriame kūrėsi varguoliai“, – pasakojo M.Oniščik.
Bajorų valdos buvo arčiau dabartinio Savanorių prospekto, kuris anksčiau vadintas Ukmergės plentu, atokiau gyveno mažesnes pajamas gaunantys kauniečiai.
Didelis žemės sklypas tarp dabartinio Savanorių prospekto, Telšių ir A.Mackevičiaus gatvių nuo 1893 metų priklausė bajorams Tiškoms, o 1908-aisiais šią valdą nusipirko Andrius Venckūnas, kuris vertėsi medienos prekyba.
Kaunietis vieną po kito statė gyvenamuosius namus su sandėliais ir būstus nuomodavo. A.Venckūnas šiame kvartale šeimininkavo iki karo pabaigos, o sovietų valdžia visą jo turtą nacionalizavo.
Atkūrus šalies nepriklausomybę išlikęs nekilnojamasis turtas buvo grąžintas paveldėtojams.
Neliko metalinių puošmenų
M.Oniščik niekada neturėjo galimybės pasidairyti beveik 600 kvadratinių metrų ploto pastato viduje, tačiau ne kartą pro jį praėjo ir stebėjo nuolat blogėjančią būklę.
Prieš kelerius metus ji ant sienos dar matė metalines dekoracijas, tačiau vėliau ir jų nebeliko.
„Turbūt pasidarbavo metalo vagys. Paveldo sargams nerūpi mediniai statiniai, o šį namą apleido ir šeimininkai“, – kalbėjo M.Oniščik.
Centro seniūnijos darbuotojai patvirtino ne kartą gavę kaimynų skundų dėl apleistos ir prišiukšlintos teritorijos, situacija nesikeičia daugelį metų.
Telefonu atsiliepęs pastato savininkas Arūnas Šidagis pareiškė neturintis laiko kalbėti nei apie pastatą nusiaubusį gaisrą, nei apie ateities planus.
Benamiams būstas patinka
„Daugybę kartų rašiau raštus savivaldybei ir seniūnijai prašydamas įpareigoti savininką sutvarkyti namo aplinką, tačiau vaizdas nesikeičia“, – kalbėjo visai greta gyvenamąjį būstą įsirengęs kaunietis Jonas Stadalninkas.
Pastatą nusiaubęs gaisras gerokai įbaugino tiek jį, tiek kitus kaimynus.
„Gali supleškėti ir greta stovintys namai, jaučiamės labai nesaugiai“, – tikino kaunietis.
Jam keista, kad šeimininkui visiškai nerūpi geroje miesto vietoje esantis turtas.
Joje tikrai būtų galima įrengti kauniečiams paklausius gyvenamuosius būstus.
Greta Savanorių prospekto 63-iojo namo įsikūrę kauniečiai tikino, kad pastatas apleistas stovi maždaug dešimtmetį. Tiesa, viduje buveinę įsirengė benamiai.
J.Stadalninkas mano, kad būtent jie ir galėjo sukelti gaisrą. Apleistas statinys liepsnojo jau ne kartą. Vien 2017-aisiais jis gelbėtas dukart. Prieš kelerius metus viduje buvo aptiktas nužudytas vyras.
Kauniečius pakvietė į ekskursiją
Turbūt retas kaunietis, eidamas pro miesto centre nuo XIX amžiaus pabaigos ar XX amžiaus pradžios stovinčius medinukus, pagalvoja, kad tai yra savotiškas stebuklas. Nors mediniai namai čia nebuvo pageidaujami jau nuo 1920 metų, kai kurie išliko iki šiol.
Kauniečiai paskutinį kartą šiais metais buvo pakviesti į ekskursiją „Kauno medinukų likimai“. Jos metu gidė M.Oniščik papasakojo apie daugiau nei prieš šimtą metų pastatytus ir iki šiol išlikusius medinius namus.
Kauno centras buvo pasirinktas neatsitiktinai, nes dėl čia pastatytų medinių namų tarpukariu virė didelės aistros ir tai, kad jie išliko – beveik neįtikėtina.
Gidė M.Oniščik pasakojo, kad daugiausia medinių namų Kauno centre buvo pastatyta XIX amžiaus pabaigoje arba XIX ir XX amžių sandūroje.
Draudė net remontuoti
Dabar prestižinės Kauno – Kęstučio, K.Donelaičio ar V.Putvinskio – gatvės tokiomis anuomet nebuvo laikomos ir todėl ten pridygo medinių namų. Aplink juos būdavo daržai, gėlynai, sklypai su namais primindavo sodybvietes.
Neretai nutikdavo taip, kad sklypų savininkai iš pradžių statydavo medinius namus, vėliau greta išdygdavo mūriniai pastatai, į kuriuos turtingesni kauniečiai persikraustydavo, o medinukus išnuomodavo kitiems gyventojams.
„Lietuvai tapus nepriklausomai, o Kaunui – laikinąja sostine, centre buvo leidžiama statyti tik mūrinius namus. Meninių namų statyba buvo uždrausta, net remontuoti ar perstatyti medinukų nebuvo galima“, – pasakojo specialistė.
Atspindi miesto istoriją
Nuomojamų butų savininkai, kurie gyveno iš nuomos, arba neturtingi gyventojai, norėdami pagerinti savo gyvenimo sąlygas, visaip gudraudavo, bet namus remontuodavo.
„Dokumentuose radau daug skundų ir bylų, susijusių su mediniais namais. Vieni kauniečiai juos remontuodavo, kiti dėl to skųsdavosi valdžiai“, – pasakojo M.Oniščik.
Ekskursijos rengėja pasakojo, kad kituose Kauno gyvenamuosiuose rajonuose – Žaliakalnyje, Šančiuose, Panemunėje – taip pat yra išlikę nemažai medinių pastatų, bet Kauno centro medinukų likimas įdomiausias, todėl atkreipti kauniečių dėmesį į šį unikalų palikimą svarbu.
„Dauguma šių pastatų nėra kažkokia labai didelė paveldo vertybė. Tai tiesiog mūsų miesto raidos istorija“, – sakė M.Oniščik.
Namus prižiūri palikuoniai
Gidė džiaugėsi, kad kai kurie mediniai namai, esantys Kauno centre, prižiūrimi.
Vienas tokių – K.Donelaičio gatvės 1-asis namas, kuriame įsikūrusi advokato Sauliaus Dambrausko šeima.
„Čia gyveno ir gyvena ne viena šios šeimos karta. Jie vertina tokį palikimą. Kieme yra ir dar vienas medinis namas, kurio nuo gatvės nematyti. Abu pastatai prižiūrimi“, – tikino M.Oniščik.
K.Donelaičio gatvėje esantis 5 numeriu pažymėtas medinukas prieš kelerius metus taip pat buvo suremontuotas. XIX amžiaus pabaigoje jį pasistatė Rudolfas ir Michalina Markeliai.
Tarpukariu gyveno jų giminaitis, pirmasis Lietuvos karo lakūnas Pranas Hiksa. Namas taip pat grąžintas šios šeimos palikuoniams, jie jį atnaujino.
Keli medinukai – išskirtiniai
Išskirtiniu gidė pavadino K.Donelaičio ir A.Mickevičiaus gatvių kampe stovintį mėlyną namą, kuriame veikia užeiga.
„Vieno aukšto namas buvo pastatytas XIX amžiaus pabaigoje. Antrasis aukštas su ir dabar įdomiais langais galėjo iškilti iki 1920 metų, nes būtent tada ir atsirado draudimas rekonstruoti medinius namus“, – pasakojo gidė.
M.Oniščik įsitikinusi, kad tai vienintelis tokios architektūros namas, išlikęs centrinėje Kauno dalyje, ir tuo jis unikalus.
Gidės maršrutas vedė ir į V.Putvinskio gatvę.
Čia iki šiol stovi jau apleistas medinis gyvenamasis namas, kurio fasadą pagražino menininkai – nudažė įvairiomis spalvomis.
„Jis nėra kuo nors išskirtinis, tiesiog noriu, kad kauniečiai jį kartais apžiūrėtų, nes šioje vietoje planuojama statyti daugiabutį“, – sakė gidė.
V.Putvinskio gatvėje įdomus ir 28A numeriu pažymėtas gyvenamasis namas – prie seno medinio namo 1912 metais pristatyta dviejų aukštų medinė vila.
„Tai vienintelė Kaune likusi medinė vila su modernizmo puošybos elementais. Ji išsiskiria kampiniu bokštu su smaile, įstiklinta veranda. Gaila, bet namą atnaujinus beveik jokių autentiškų detalių neišliko“, – apgailestavo gidė.
Palikimas slypi kiemuose
Ekskursijos metu iš viso buvo aplankyta per 20 medinių centre esančių pastatų. Kai kurių gyventojus ar savininkus vėliau pakalbinome patys, nes kelionės metu belstis į jų duris nebuvo kada.
Kęstučio gatvės pradžioje, kiemuose, netoli vienas kito stovi 5 ir 13A pažymėti meniniai namai. Dabar juos supa daugiabučių mūrai, todėl seni medinukai su sodybas primenančiomis prieigomis atrodo gana egzotiškai.
Vieno iš jų – 13A numeriu paženklinto – gyventoja Angelė papasakojo, kad namas statytas 1900 metais. Jį statė lenkų tautybės verslininkas. Vėliau tame pačiame sklype greta medinuko vyras pasistatė mūrinį namą, o medinį nuomojo.
„Dabar namo šeimininkai yra du. Kitos dalies savininkai vis keitėsi, o aš savo pusėje gyvenu jau 50 metų, kiek galiu, remontuoju savo dalį.
Namo pamatai įdubę į žemę, norėčiau išsikraustyti į patogesnį būstą. Nors dabar jau turime centralizuotai tiekiamą šildymą, gyventi sename name nėra labai smagu. Bet kol gyvenu, savo namo dalimi rūpinuosi“, – kaunietė net kelis kartus pakartojo, kad stengiasi neapleisti seno namo.
Kontrastas – didžiulis
Kęstučio gatvėje greta mūrinių namų išlikęs medinukas, pažymėtas 43 numeriu, traukia daugelio praeivių dėmesį, nes jį puošia drožiniai.
Namas priklauso kelioms šeimoms. Tos dalies, kuri išnuomota ir kurioje įsikūrusios kelios parduotuvės, savininkai – Antano Digimo šeima – gyvena Aukštaitijoje.
Vyras pasakojo, kad namas statytas 1900 metais. Jame ilgai gyveno dabartinio Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius agronomas Bronius Baginskas. Medinio namo dalies šeimininku A.Digimas tapo prieš 16 metų.
„Namo dalis buvo apdegusi, sugriuvęs ir greta buvęs medinis ūkinis pastatas. Remdamiesi išlikusiomis fotografijomis namą atnaujinome.
Mums jis gražus, išsiskiria drožiniais, todėl ir stengiamės jį kiek įmanoma saugoti“, – sakė vyras.
Deja, kitas, visai greta stovintis 47-asis medinis namas, jau daug metų apleistas.
„Gaila, bet žvelgiant į juos abu graudu matyti, kokie skirtingi medinukų likimai“, – pastebėjo gidė M.Oniščik.
Kada nors nugriaus
Dar vienas vienas liūdnai atrodantis pastatas su kažkada žaismingai išpieštomis sienomis, pažymėtas 64-uoju numeriu, priklauso Nacionaliniam Kauno dramos teatrui. Teatro vadovas Egidijus Stancikas sakė, kad namas nėra saugomas paveldo, be to, jau seniai avarinės būklės.
„Dar šviesaus atminimo architektas Algimantas Kančas buvo parengęs projektą, pagal kurį nugriovę medinį namą planavome pastatyti naują pastatą ir jį sujungti su greta esančia teatro Ilgąja sale. Būtų atsiradę modernios erdvės jauniems kūrėjams „Teatro fabrikui“, – pasakojo E.Stancikas.
Tačiau lėšų naujo projekto įgyvendinimui gauti nepavyksta.
„Griauti medinuką ir nieko nedaryti palikti piktžaizdę taip pat nėra išmintinga. Todėl pastatas kol kas taip ir stovi“, – sakė teatro vadovas.
Remontavo patys teatralai
Medinį statinį galima aptikti užsukus ir į dar vieną Kęstučio gatvės gale esantį kiemą. Tai – Kauno kamerinio teatro pastatas. Šio teatro vadovė Jurga Knyvienė pasakojo, kad ilgai ieškojo statinio istorijos.
„Pavyko sužinoti, kad sklypas priklausė Pažaislio vienuolynui. 1865 metais vienuoliai prašė ten leisti statyti vieno aukšto medinį pastatą, greičiausiai nakvynės namus. 1895 metais medinį namą įsigijo Antanas Čiulada. Jame buvo nuomojami butai“, – pasakojo teatro vadovė.
Sovietmečiu pastatas buvo nacionalizuotas ir atiteko Kauno statybos trestui. Prie medinio namo buvo pristatytas mūrinis priestatas. Pastate buvo sporto klubas, dvi salės. 1992 metais pastatas buvo skirtas teatralams ir jie savo rankomis atliko daug remonto darbų.
„Neseniai atsirado A.Čiulados anūkas ir savivaldybė jam vietoj namo sutarė išmokėti kompensaciją. Taip pat savivaldybės prašome skirti lėšų pastato būklei įvertinti, nes įtariame, kad kai kur, ypač medinėje dalyje, kur yra didžioji salė, jo būklė gali būti avarinė“, – pasakojo J.Knyvienė.
Nuolat baiminamasi gaisrų pavojaus
Marius Švaikauskas
Kauno Centro seniūnijos seniūnas
„Tiek mūriniai, tiek mediniai namai miesto centre pamažu keičiasi, neprižiūrimo turto mažėja.
Kęstučio gatvėje esantis 47-asis namas iš tiesų ilgai stovėjo apleistas ir toks atrodo iki šiol. Tačiau pastato savininkai neseniai pasikeitė ir dabar vyksta sklypo formavimo procedūros. Jos užtrunka, bet yra daug vilties, kad kai sklypas bus suformuotas, pastatas taip pat pasikeis.
Kitas – Nacionaliniam Kauno dramos teatrui priklausantis pastatas susandarintas, pavojaus nekelia. Vietoj V.Putvinskio gatvės 36-ojo namo planuojama statyti naują daugiabutį.
Savanorių prospekto 63 numeriu pažymėtas namas seniūnijos darbuotojams gerai žinomas, dėl jo esame gavę kaimynų skundų. Norėjome įspėti savininką, kad sutvarkytų valdą, tačiau jis nelinkęs bendrauti.
Didžiausia centre esančių medinių neprižiūrimų namų problema tai, kad juose gali kilti gaisras.
Nauji medinių, bet paveldo nesaugomų namų savininkai dažniau linkę vietoj jų statyti mūrinius pastatus.“
