SEB banko centrinė būstinė
Projekto autorius – architektų biuras „AKG“, architektas Remigijus Bimba. Interjero architektai – „Do Architects“, Gilma Teodora Gylytė.
Tarp Nacionalinės dailės galerijos ir daugiafunkcio centro „Forum Palace“ esančioje teritorijoje pastatyto naujojo biurų komplekso bendras plotas – 12,9 tūkst. kv. m. Kompleksas suprojektuotas taip, kad dalis jo būtų atvira visuomenei.
Pagrindinius įėjimus į pastatą jungia per du aukštus besitęsiantis amfiteatras, suformuojantis savotišką tik pėstiesiems skirtą naują vidinę Vilniaus miesto gatvę. Į čia veikiančias maitinimo, susitikimų bei bendravimo erdves banko darbo valandomis kviečiami užsukti vilniečiai ir miesto svečiai.
Vainių rūmų konversija „Senatorių pasažas“
DO ARCHITECTS, G.T.Gylytė, J.Jauniškytė, D.Skrupskelienė, S.Daugėlienė, A.Baldišiūtė, P.Paskačimas, M.Grabauskaitė, V.Babij, I.Uogintas, K.Čiplytė.
Vienos seniausių Vilniaus Vainių giminės rūmų transformacija į gyvybingą senamiesčio kvartalą. Remiantis daugybe istorinių, architektūrinių, polichrominių tyrinėjimų buvo ieškomas giluminis santykis tarp brangaus paveldo ir ryškios, šiltos, išraiškingos moderniosios architektūros eksponuojant 400 metų istorinius sluoksnius.
Atkūrus pamirštą jungtį tarp Dominikonų ir Stiklių gatvių, sukurtas gyvybingas pėsčiųjų pasažas su 21 autentišku, šiuolaikinėmis detalėmis išryškintu, įėjimu, sklendžiančiomis betono terasomis, gatvės bromos židiniu.
Kvartalas „Paupys“
T. Balčiūno architektūros biuras, architektūros studija „JP architektūra“, studija „Arches“, studija „Eventus Pro“, A. Ambraso architektų biuras, studija „Architektūros linija“, Kančo studija.
Vilniaus senamiestyje, 7 hektarų teritorijoje, kuriamas „Paupys“ – vienas didžiausių Lietuvoje nebefunkcionalių erdvių konversijos projektų, įtrauktų į 2010–2020 metų Vilniaus miesto savivaldybės strateginį planą „Architektūros parkas“.
Septynios žymiausios Lietuvoje architektūros studijos naujajame rajone suprojektavo verslo kvartalą ir atokiau nuo šurmulio esančius šešis charakteringus gyvenamuosius kvartalus.
Rajone veikia stilingas miesto turgus, kino teatras, meno galerija ir viešųjų renginių erdvės. Architekto Audriaus Ambraso biuro suprojektuoti „Paupio“ verslo namai pristatyti šiuolaikinės architektūros konkursui „Mies van der Rohe 2021“.
Vilkaviškio autobusų stotis
Architektas Gintaras Balčytis.
Sudėtinga urbanistinė situacija ir sklype augantys medžiai paskatino sukurti pastato ir aplinkos funkcinį scenarijų, kuriame medžiai taptų neatsiejama pastato erdvės dalimi.
Beveik 4000 kv. m užstatymo ploto pastato santykis su aplinka yra labai glaudus, o sąlytis su gamta išskirtinis.
Sugalvota ir įgyvendinta praeinamo pastato funkcinė idėja situacijos trūkumus pavertė projekto išskirtinumu – trikampio formos sklypo erdvė „sugėrė“ pastatą, o pastatas susiliejo su sklype esančia gamta, sukurdamas parką ir miestelio viešąją erdvę pastato viduje.
Biurų pastatas „Magnum“ Kaune
Architektų biuras „Archas“, T. Kuleša, G. Čepurna, M. Navalinskas.
Verslo centras „Magnum“ – vienas didžiausių pastarojo meto nekilnojamojo turto projektų. Bendrovei „Vičiūnų grupė“ priklausantis kompleksas iškilo buvusio apleisto viešbučio „Respublika“ vietoje Karaliaus Mindaugo prospekte.
Griauti didžiausiu Kauno vaiduokliu pramintą „Respubliką“ pradėta 2016-ųjų spalį. Kompleksas primena du sujungtus bokštus. Aukštesnysis yra vienas aukščiausių statinių miesto centre, jo aukštis siekia 42 metrus. Didžiausio A+ klasės verslo centro Kaune „Magnum“ bendrasis plotas siekia 32 tūkst. kvadratinių metrų.
Viešbutis „Moxy“ Kaune
Architektų biuras G.Natkevičius ir partneriai (Gintautas Natkevičius, Adomas Rimšelis, Paulius Narauskas, Agnė Natkevičiūtė)
Pastato projektavimo darbais rūpinosi architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai. Viešbutis suprojektuotas taip, tarsi dalis jo aukštų būtų pakibę virš žemės, kaip išsikišusi konstrukcija. Dar vienas projektuotojų sumanymas – Kauno architektūrinį paveldą primenančios lenktos pastato kraštinės sienos. Monolitiniame statinyje tokiam sienų linkiui išgauti buvo naudojami specialūs klojiniai.
Savita estetika išsiskiria ir pastato interjeras, sukurtas R. Čimkaus studijos architektų – tam buvo skirta itin daug dėmesio ir investicijų. Vidaus erdvėse dominuoja apdailinis betonas, priderintas prie unikaliaus fasado, atrodančio tarsi „sušukuotas“ tinkas.
Prie betono vingių įkomponuotos natūralios medžiagos – metalas, medis. Grafičiais dekoruotos laisvalaikio zonos, modernūs minimalistiniai baldai, nestandartinis apšvietimas ir kitos interjero detalės kurs šiuolaikiško, gyvo, išskirtinio viešbučio įspūdį.
Biurų pastatas „U219“ Vilniuje
Architektų biuras „Cloud architektai“.
Biurų pastatas „U219“ dar projektinėje stadijoje atkreipė tarptautinės architektų bendruomenės dėmesį. Verslo centras buvo pristatytas lankomiausioje architektūros ir dizaino naujienu platformoje „Archdaily“. Objektas taip pat įtrauktas į knygą „Office Design: Architecture today“ kartu su ryškiausiais naujais biurų pastatais iš viso pasaulio.
Verslo centro projektą sukūrė architektūros studija „Cloud architektai“. Verslo centro architektūrinė idėja – lengvai atpažįstamas, turintis aiškią emociją objektas.
Jame esantis atriumas vizualiai sujungia viduje ir išorėje vykstantį judėjimą. Pagrindinis akcentas – horizontalus ovalas – tai tartum pastato akis, kuri, žvelgiant iš vidaus, leidžia pajusti gatvės šurmulį bei judėjimą.
