Vilniaus „Grinda“ ėmėsi grandiozinio plano: darbai palies tris didelius sostinės mikrorajonus Sostinėje atsiras nauja poilsio zona

Praėjusiais metais Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ baigė judrios sostinės T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją ir sustoti neketina. Šiemet įmonė imasi dar didesnio projekto: 500 ha teritorijoje, apimančioje sostinės Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosius rajonus, lietaus nuotekų tinklai bus rekonstruojami pritaikant tvarios vandentvarkos principus.

Planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.<br>„Sweco“ vizualizacija.
Planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.<br>„Sweco“ vizualizacija.
Praėjusiais metais Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ baigė judrios sostinės T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją ir sustoti neketina.<br>V.Skaraičio nuotr.
Praėjusiais metais Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ baigė judrios sostinės T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją ir sustoti neketina.<br>V.Skaraičio nuotr.
Planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.<br>„Sweco“ vizualizacija.
Planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.<br>„Sweco“ vizualizacija.
Praėjusiais metais Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ baigė judrios sostinės T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją ir sustoti neketina.<br>V.Skaraičio nuotr.
Praėjusiais metais Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ baigė judrios sostinės T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją ir sustoti neketina.<br>V.Skaraičio nuotr.
Planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.<br>„Sweco“ vizualizacija.
Planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.<br>„Sweco“ vizualizacija.
Planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.<br>„Sweco“ vizualizacija.
Planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.<br>„Sweco“ vizualizacija.
Praėjusiais metais Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ baigė judrios sostinės T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją ir sustoti neketina.<br>V.Skaraičio nuotr.
Praėjusiais metais Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ baigė judrios sostinės T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją ir sustoti neketina.<br>V.Skaraičio nuotr.
Planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.<br>„Sweco“ vizualizacija.
Planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.<br>„Sweco“ vizualizacija.
Praėjusiais metais Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ baigė judrios sostinės T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją ir sustoti neketina.<br>V.Skaraičio nuotr.
Praėjusiais metais Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ baigė judrios sostinės T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją ir sustoti neketina.<br>V.Skaraičio nuotr.
Praėjusiais metais Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ baigė judrios sostinės T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją ir sustoti neketina.<br>V.Skaraičio nuotr.
Praėjusiais metais Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ baigė judrios sostinės T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją ir sustoti neketina.<br>V.Skaraičio nuotr.
Praėjusiais metais Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ baigė judrios sostinės T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją ir sustoti neketina.<br>V.Skaraičio nuotr.
Praėjusiais metais Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ baigė judrios sostinės T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją ir sustoti neketina.<br>V.Skaraičio nuotr.
Planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.<br>„Sweco“ vizualizacija.
Planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.<br>„Sweco“ vizualizacija.
Planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.<br>„Sweco“ vizualizacija.
Planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.<br>„Sweco“ vizualizacija.
Planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.<br>„Sweco“ vizualizacija.
Planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.<br>„Sweco“ vizualizacija.
Planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.<br>„Sweco“ vizualizacija.
Planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.<br>„Sweco“ vizualizacija.
Planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.<br>„Sweco“ vizualizacija.
Planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.<br>„Sweco“ vizualizacija.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Feb 4, 2021, 1:19 PM, atnaujinta Feb 4, 2021, 1:19 PM

Pastaraisiais metais intensyvėjančios vandeningos liūtys miesto planuotojams ir inžinerinę infrastruktūrą prižiūrinčioms įmonėms sukelia nemažą galvos skausmą. „Grindos“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis sako, kad viena iš esminių problemų – nevalytos lietaus nuotekos.

„Urbanizuotoje šiaurinėje sostinės dalyje lietaus nuotekos surenkamos ir 2 x 1,8 metro Geležinio Vilko magistraliniu kolektoriumi nevalytos nuteka į Neries upę. Augant kietųjų dangų plotui, šio kolektoriaus apkrovos vis didėja – jau dabar staigių vasaros liūčių metu juo teka iki 30 m3/s vandens srautas, surenkamas Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosiuose rajonuose. Ateityje prie šio kolektoriaus bus prijungta šiuo metu projektuojama Šiaurinė gatvė, tad tampa akivaizdu, kad kolektoriaus pajėgumų jau netrukus nepakaks“, - pasakojo jis.

Pažangi alternatyva

Šiai problemai spręsti galima padidinti esamo kolektoriaus pralaidumą šalia nutiesiant papildomą vamzdyno liniją, tačiau šis būdas itin brangus ir neefektyvus. Didelio pajėgumo infrastruktūros įrengimo kaštai dideli, o pilna apimtimi ji būtų naudojama tik 3–4 kartus per metus – vasaros liūčių metu. Alternatyva minėtam būdui būtų lietaus nuotekas galima kaupti infiltracinėse talpose bei kaupyklose ir leisti susigerti į gruntą ar reguliuojamu srautu išleisti į esamą kolektorių.

K.Vaicekiūtis teigia, kad „Grinda“ šiuo atveju pasirinko pažangų ir tvarų lietaus nuotekų tvarkymo būdą – dalį srauto nukreipti į akumuliacinį tvenkinį.

„Į jį patektų jau išvalytas vanduo, o pats tvenkinys ir jo prieigos būtų pritaikytas gyventojų poilsiui. Toks būdas atitinka tvaraus urbanizmo kryptį ir teikia daugialypę naudą.

Liūčių vandenį sulaikant ir pamažu suleidžiant į gruntą, o ne akimirksniu nutekinant į paviršinius vandens telkinius, palaikomas požeminio vandenslygis, teritorijos apsaugomos nuo užtvindymo. Lietaus vandens valymas apsaugo požeminius ir paviršinius vandenis nuo taršos, o sutvarkytos lietaus vandens kaupyklos ir jų aplinka ne tik prisideda prie bioįvairovės puoselėjimo, bet ir tampa erdve, kurioje žmonės gali poilsiauti“, – paaiškino „Grindos“ vadovas.

Eisimui netrukdys

Ukmergės ir Šiaurinės gatvių sankryžoje numatoma įrengti paskirstymo kamerą, iš kurios apie paviršinių nuotekų srautas nauju vamzdynu bus nukreiptas į formuojamą kaupyklą tarp Ozo ir Miglos g. Pasak „Grindos“ vadovo, toks sprendimas padės sureguliuoti vandens srautus, beveik trečdaliu sumažindamas Geležinio Vilko g. kolektoriui tenkančias maksimalias apkrovas.

„Iš kaupyklos tvenkinio vanduo po truputį nauja jungtimi bus išleidžiamas į šiuo metu jau rekonstruotą T. Narbuto g. kolektorių – taip įgyvendinant Šeškinės–Geležinio Vilko lietaus nuotekų tinklų rekonstrukciją elegantiškai susisies šiedu itin svarbūs Vilniaus miesto inžinerinės infrastruktūros projektai.

Statybos darbai apims apie 1,8 km paviršinių nuotekų tinklų įrengimą nuo Šiaurinės ir Ukmergės g. sankryžos iki valyklos Ozo g., paviršinių nuotekų valyklos, 20 tūkst, kubinių metrų talpos kaupyklos, pritaikytos rekreacijai, statybą. Taip pat paviršinių nuotekų tinklo įrengimą Žvėryne ir prijungimą prie 2020 m. rekonstruoto T. Narbuto g. kolektoriaus. Bendras projekto metu įrengiamų įvairaus skersmens vamzdynų ilgis sieks 3162 metrus

„Patirtis, įgyta atliekant T. Narbuto–Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų rekonstrukciją, suteikė postūmį įgyvendinti kitus svarbius miesto infrastruktūros tvarkymo darbus“, – sako Kęstutis Vaicekiūtis, UAB „Grinda“ direktorius.

Šeškinės–Geležinio Vilko baseino paviršinių nuotekų rekonstrukcijos projektas kuriamas pasitelkiant skaitmeninės statybos priemones. Numatoma darbų vertė – 16,7 mln. eurų.

Nuo paskirstymo kameros Ukmergės g. projektuojamas armuoto stiklo pluošto vamzdynas iki Ozo g., o nuo Ozo g. – iki valyklos bei kaupyklos. Siekiant kuo mažiau pažeisti esamas dangas ir kuo mažiau apriboti eismą intensyviose Ukmergės ir Ozo g., tinklai bus klojami uždaru mikrotuneliavimo, t. y. požeminio kasimo, būdu. Žaliosiose šių gatvių zonose būtų įrengiamos iki 18 m gylio darbo ir priėmimo duobės.

Atitinka šiuolaikiškus reikalavimus

„Džiaugiamės „Grinda“, kurie mato platesnį vaizdą įrengiant naujas miestui gyvybiškai svarbias komunikacijas. Tokiu būdu atsiranda ne tik vandens nuotekų tinklai, pritaikyti prie dabartinio miesto poreikių ir leidžiantys geriau išgyventi vasaros liūtis, bet ir ežeriukas, viešoji erdvė, skirta pasivaikščiojimui ir rekreacijai“, – teigia Povilas Poderskis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Paviršinių nuotekų kaupyklą numatoma įrengti Šeškinės seniūnijoje tarp Ozo ir Miglos g. Pagrindinė statomos talpyklos funkcija yra sukaupti lietaus vandenį ir pamažu jį išleisti. Kaupykla bus suformuota iš esamo grunto, ji talpins 20 tūkst. kubinių metrų vandens. Smarkios liūties atveju tvenkinys prisipildys per 37 min., o perteklinis vanduo ištekės per 5 val. 30 min. Kaupyklos priekrantėje vandens augalai skaidys likutinius naftos produktų ir kitus teršalus, jie kartu su šlaituose kuriamomis žolių ir krūmų bendrijomis formuos vandens telkinio ekosistemą.

„Paviršinių nuotekų kaupyklą numatoma įrengti derinant jos pagrindinę funkciją su estetika. Čia planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų. Siekiame, kad naujojoje erdvėje būtų malonu laiką leisti ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir jaunoms šeimoms su vaikais, todėl tvenkinio prieigos suprojektuotos pagal aplinkos, patogios visiems, principus“, – sako K. Vaicekiūtis.

Pažangiausių pasaulio miestų patirtis

Tvenkinio prieigos ilgą laiką nebuvo tvarkomos, todėl apaugo menkaverčiais želdiniais ir piktžolėmis. Iki teritorijos sudėtinga prieiti, tad dalis vilniečių apie ją net nežino. Vykdant projektą sklypas bus sutvarkytas ir pritaikytas rekreacijai. Bus suremontuotas esamas pėsčiųjų ir dviratininkų takas nuo Ozo iki Miglos g., į naują vietą bus perkelta ir atnaujinta vaikų žaidimo aikštelė. Saugumui užtikrinti numatoma tvenkinį aptverti, įrengti specialią apžvalgos aikštelę.

Tokios paviršinio vandens kaupyklos pradėtos statyti daugelyje pažangių pasaulio miestų, supratus, kad nenaudinga skubėti nutekinti lietaus ar sniego tirpsmo vandens į didesnius vandens telkinius: Miestuose mažėja vandens, reikalingo augalijai ir kraštovaizdžiui, bet itin daugėja nelaidžių paviršių, nuo kurių vanduo greitai nuteka vamzdynais, kolektoriais ir kanalais. Didėjant momentiniam kritulių kiekiui, kolektorių pralaidumas tampa nepakankamas, užliejamos užstatytos miestų teritorijos.

Nors kai kuriose užsienio šalyse tokios kaupyklos yra gana paplitusi su lietaus vandentvarka susijusi praktika, pamažu ji skinasi kelią ir Lietuvoje. Vilniuje tai puikiai iliustruoja Ozo parko tvenkiniai, į kuriuos subėga kritulių nuotekos nuo aplinkinių pastatų stogų. Be to, ši teritorija yra pritaikyta ir poilsiui.

Kitas pavyzdys – Vilniaus japoniškasis sodas Geležinio Vilko–Linkmenų g. prieigose, kur į tvenkinį subėga kritulių nuotekos. Artimiausiu metu Vilniaus miesto administracija numato šią aplinką sutvarkyti sukurdama jaukią ir funkcionalią erdvę.

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ skelbia ir naują tarptautinį konkursą. Ieškomas aukštos kompetencijos rangovas, su kuriuo suvienijus jėgas Vilniaus mieste bus įgyvendintas reikšmingas paviršinių nuotekų tinklų projektas. Rangovai, ketinantys dalyvauti konkurse, kviečiami sekti Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVPIS).

„Projekto kokybė turi būti užtikrinama ir valdoma jau projekto inicijavimo etape, nes tai paveiks projekto užbaigimo kokybę – projekto sukuriamus rezultatus, jų naudojimą, projekto tvarumą ir poveikį. Ieškome patikimo partnerio ir tikime, kad tokį rasime“, – sako „Grindos“ direktorius.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.