Bet pastabų bendrovės „A. Imbraso studija“ pateiktai architektūrinei idėjai turėjo ir konkurso žiuri – darbas įvertintas kaip nevertas įgyvendinimo, jam skirta simbolinė antroji vieta.
„Mes dėkingi, kad sudėtingoje komunikacinėje aplinkoje – tarp daugybės tik kritikuojančių, bet nerandančių laiko pasiūlyti savo sprendimus, – atsirado studija, kuri išdrįso pateikti savo viziją, – sakė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis. – Akivaizdu, kad jie įdėjo daug pastangų, bet pritrūko dėmesio svarbiems elementams.
Ateityje siūlytume atidžiau įsiskaityti į konkurso užduotyje nurodomus tikslus ir uždavinius, konsultuotis su specifinių sričių specialistais. Konkurso rezultatas parodė, kad XVII ir XXI a. sinergija miestų viešosiose erdvėse yra išties nelengvas uždavinys.“
Konkurso recenzentai ir M. Pakalnio vadovaujama komisija konstatavo, kad „A. Imbraso studijos“ darbe trūksta idėjos, sujungiančios išlikusių autentiškų barokinio ansamblio elementų tvarkybą su šios teritorijos šiandienos pritaikymu.
Sprendiniams pritrūko įsigilinimo į istorinę vertę ir įvairių laikotarpių daugiasluoksniškumą, o kai kurie sprendiniai pažeidžia ir vertingąsias savybes – buvusių fontanų, rūmų laiptų liekanas.
Projekte, pasak vertintojų, pasiūlyta daug įvairių, skirtingos stilistikos architektūrinių ir apželdinimo sprendinių, tarp kurių labai sunku atsekti vientisą, originalią ir aiškią idėją. Kritikuotas ir neapgalvotas parko zonavimas, kuris sudėtingu tapo dėl gausybės nedidelei teritorijai pasiūlytų funkcijų.
Komisijos nuomone, panašaus masto objektų kokybiškai transformacijai verta rinktis laipsnišką ir lėtą atgaivinimo būdą. Parko teritoriją reikia pradėti sureikšminti, palaikant ir skatinant pačių Sapiegų rūmų svarbą ir jų skubesnį restauravimą bei pritaikymą šiandienai.
Kol bus apsispręsta dėl tolesnio Sapiegų parko atnaujinimo kelio, jo želdiniai bus tiesiog tvarkomi prižiūrint „Vilniaus miesto parkų“ arboristui.
