Istorinės, tačiau vertę ir estetinį vaizdą praradusios Kauno vietos keičia veidą.
Nors vyresnės kartos atstovams nykstantys ne pirmos jaunystės statiniai kelia nostalgiškų prisiminimų, su perspektyva į miesto plėtrą žvelgiantys gyventojai džiaugiasi: senų pastatų, ypač nenaudojamų ir apgriuvusių, miesto erdvėse lieka vis mažiau.
Miesto vaiduokliais tapę sovietinės prabangos simboliai grimzta į praeitį ir tampa blizgančiais biurų ir butų pastatais.
Dygsta senienų vietoje
Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, dėl pandemijos biurų pastatų poreikis Kaune kiek sumažėjo, tačiau neatmetama, kad jai pasibaigus biurai vėl taps paklausūs.
Architektūros ir statybos žinovų teigimu, Kaunas išskirtinis tuo, kad naujų daugiabučių statyba plėtojama ne vien priemiesčiuose.
Siekdami įtikti pirkėjų poreikiams nekilnojamojo turto plėtotojai naujus gyvenamuosius kvartalus su išpuoselėta aplinka formuoja centrinėje Kauno dalyje, senamiestyje ir visai greta esančiuose mikrorajonuose. Neretai nauji pastatai dygsta vietoj buvusių sovietinių parduotuvių, gamyklų, pirčių.
Sovietinio relikto neliks
Kauniečiai lengviau atsiduso, kai šį pavasarį vėl atsinaujino griovimo darbai ilgą laiką merdėjusiame prekybos centre „Kalniečiai“ Savanorių prospekto ir P.Lukšio gatvių sankirtoje.
Pagal žinomo Kauno architekto Eugenijaus Miliūno projektą 1988 metais pastatytas postmodernistinis „Kalniečių“ prekybos centras laikytas vienu didžiausių tokio tipo objektų Baltijos šalyse.
Tačiau jau senokai statinys nespinduliavo prabanga ir modernumu. Šiuo metu čia galima išvysti griuvėsių krūvas ir besidarbuojančią griovimo techniką.
Nugriovus prekybos centrą jo vietoje įsikurs modernus prekybos ir verslo centras su išskirtinėmis erdvėmis gyventojams. Rekonstruotame 6 aukštų pastate įsikurs maisto prekių ir kitos parduotuvės, vaistinė, verslo centras, laisvalaikio erdvė.
Kol kas neaišku, kada buvęs prekybos centras galutinai pakeis savo išvaizdą, tačiau kauniečiai tikisi, kad tai bus artimiausiu metu.
Komplekse numatyti butai
Kauniečius jau kurį laiką erzina užsitęsę dar vieno Kauno sovietmečio pasididžiavimu laikyto prekybos centro „Merkurijaus“ atnaujinimo darbai.
Architekto Algimanto Sprindžio suprojektuota parduotuvė Laisvės alėjoje iškilo 1983-iaisiais, o prieš 12 metų buvo nugriauta. Buvo naujai suprojektuotas daugiafunkcis centras, tačiau dėl ekonomikos krizės darbai sustojo.
Pagal šiuo metu parengtą planą komplekse numatytos prekybos, maitinimo, administracinė, viešbučių paskirtys. Bus ir apie pusšimtį butų. Statybų pabaiga planuojama 2022-aisiais.
Prieš dešimtmečius „Staklių“ gamyklos šulai su svečiais ir kiti darbuotojai traukdavo į Partizanų gatvėje esantį poilsio kompleksą su pirtimi.
Šiuo metu sovietmečio pirties ir viso pastato neliko nė kvapo, o jo vietoje burzgia statybų technika, ruošdama pamatus naujam daugiabučių kompleksui.
Šio objekto nekilnojamojo turto plėtotojai tikisi, kad naujakurius pirmiausia turėtų vilioti vieta. Dainavos mikrorajone yra užaugę dešimtys tūkstančių kelių kartų kauniečių, kurie jaučia nostalgiją šiai Kauno erdvei. Numatyta, kad jau nuo kitų metų naujame kvartale galės įsikurti per pusantro šimto naujakurių.
Vilios ir Nemuno vaizdais
Modernūs daugiabučiai gyvenamieji namai ir verslo centras išaugs ir H. ir O.Minkovskių gatvėje. Naujai planuojama apstatyti teritorija įsiterpusi tarp šios gatvės ir upės bei tarp planuojamo pėsčiųjų tilto į Nemuno salą ir „Kauno grūdų“ pastatų.
Čia taip pat planuojama apgyvendinti per pusantro šimto naujakurių. Teritorijoje vyksta paruošimo darbai, o gegužę pradės kilti pamatai.
Naujas kvartalas galėtų būti išplėtotas maždaug iki 2030 metų. Jis turėtų būti baigtas „Kauno grūdų“ gamyklos išsikraustymu ir pastatų konversija.
Naujakuriams svarbi ne tik kaina, bet ir vieta
Sigitas Sidaravičius
Nekilnojamojo turto ekspertas
„Kaune per pirmąjį 2021-ųjų metų ketvirtį sudaryta 1,1 tūkst. sandorių. Itin paklausūs naujos statybos butai, kuriuos pastaruoju metu perka ne vien jaunimas. Registrų centro duomenimis, kas ketvirtas pirkėjas perka antrąjį būstą. Tai rodo, kad 25 proc. pirkėjų tokiu būdu rūpinasi ateitimi. Už kvadratinį metrą ploto pirkėjai vidutiniškai moka nuo 1,6 iki 2,1 tūkst. eurų. Perkami ir maži, ir erdvesni butai.
Dažnas kaunietis būstui įsigyti naudoja sukauptas santaupas ir iš banko skolinasi tik trūkstamą lėšų dalį. Naujakuriams vis svarbiau tampa, kokia aplinka juos supa.
Todėl planuodami daugiabučių kvartalus architektai ir statytojai siekia pritaikyti juos prie vietos, kad nauji pastatai įsilietų į bendrą miesto aplinką, jį gražintų ir puoštų.
Naujakuriams skirtos zonos vilioja prekybos centrų, mokymo įstaigų, upių kaimynyste, šalia žaliuojančiais parkais, kitais įstabiais vaizdais.“
