Danės senvagėje – rytietiškas sodas
Botanikos sodui pasirinkta išskirtinio reljefo erdvė Dangės senvagėje, bene labiausiai tinkanti Rytų Azijos sodų dvasiai atskleisti. Čia jau suformuoti vandens tvenkiniai, sodinami augalai, priminsiantys Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje, Vietname, Tailande kuriamų sodų kraštovaizdį“.
„Japoniškoje sodo dalyje greitai iškils ir arbatos nameliai, suoliukai, bus galutinai įrengti tilteliai. Atsiras dar viena uostamiesčio gyventojams ir svečiams patraukli malonaus poilsio ir pažinimo erdvė“, – kalbėjo KU profesorius Petras Grecevičius, Rytų Azikos sodo idėjos sumanytojas ir techninio projekto autorius.
Tolimųjų Rytų kraštovaizdį primenančiame sode bus pasodinta apie pusšimtis įvairių augalų, tarp kurių – japoniškasis klevas, savo žiedais žavinčios sakuros, rododendrai, azalijos, pušys, kiti medžiai ir krūmai.
„Planuojame visas erdves sutvarkyti ir apželdinti per porą metų. Rytų sodo grožis ir didybė atsiskleis neiškart, o bėgant laikui, kai visi čia pasodinti augalai suvešės“, – pasakojo KU botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė.
KU botanikos sode šiuo metu puoselėjamos keturios kolekcijos: gėlininkystės, lapuočių, spygliuočių, vaistinių bei prieskoninių augalų. Sutvarkytoje upės senvagėje kuriama Rytų Azijos sodo kolekcija bus penktoji.
Akmenis suguldė šalia muziejaus
Rytų sodo japoniškoje dalį jau įkurdinta apie pusšimtis iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) akvatorijos dugno iškeltų įvairaus dydžio riedulių. Didžiausias jų sveria daugiau kaip septynias tonas.
Kasmet iš Kuršių marių protakos iškeliama dešimtys akmenų, trukdančių laivybai, hidrotechnikos darbams. Anksčiau jie buvo kraunami Smiltynėje, netoli Lietuvos jūrų muziejaus, o šiuo metu – pietinėje juosto dalyje.
Tokiais akmenimis sovietmečiu buvo tvirtinami slenkantys Smiltynės krantai, o paskui juos imta versti prie apleistos betono prieplaukos šalia laivybos kanalo, šalia pėsčiųjų tako – kai kam patogiau.
Kieno tai turtas, kas turėtų pašalinti ne tik akmenų, bet ir gelžbetonio sąvartyną iš Smiltynės arba jį prižiūrėti – dėl to daug metų virdavo ginčai.
Uosto indėlis – ledynmečio reliktai
Iš Kuršmarių išgvelbti rieduliai – ledynmečio paveldas, valstybei priklausantis gelmių turtas. Sumaniusi juos perkelti kitur KVJU direkcija privalėjo visus savo veiksmus derinti su aplinkosaugos institucijomis.
Atgabenę akmenis į KU botanikos sodą uostininkai džiaugiasi išsprendę galvosūkį – ledynmečio epochos paminklų negalima perleisti kitiems ūkio subjektams, skaldyti, sudėti į krantines ar kitaip panaudoti.
„Tai mūsų indėlis – medžiai simbolizuoja gyvybę, o iš marių dugno iškelti akmenys – sąsajas su konkrečia vietove. Suvešėję sodas taps miesto puošmena, įgis istoriją, kurioje bus įrašytas ir uosto vardas“, – kalbėjo augalų sodinimo šventėje dalyvavęs KVJU direkcijos vadovas Algis Latakas.
Kartu su A.Lataku medžius sodinę KU rektorius Artūras Razbadauskas padėkojo uostininkams: „Kartu kuriame naują, gražią, miestiečiams atvirą erdvę – ne vienadienę, o ilgaamžę vertybę. Po kurio laiko medžiai suaugs, akmenys prisitaikys prie aplinkos, atrodys kaip nuolat čia buvę“.
Botanikos sodą įkūrė šabakštyne
Įgyvendinant projektą „Danės senvagės pritaikymas rekreacijai“, apleistoje Klaipėdos teritorijoje prie upės buvo iškirsti menkaverčiai medžiai ir krūmynai, sutvirtinti krantai, suformuotas reljefas, įrengti mažosios architektūros elementai – mediniai tilteliai, pėsčiųjų takai.
„Viskas prasidėjo nuo šabakštynų tvarkymo – ten, kur dabar yra žaliuoja gėlynai, duksojo atmatų krūvos. zvimbė uodų pulkai. Gerai, kad tas šiukšlynas buvo itin gražioje vietoje – vaizdingame upės vingyje“, – prisiminimais dalijosi KU botanikos parko kūrėja ir buvusi ilgametė jo vadovė Rūta Žadeikienė.
Į Rytų sodą sugulę akmenys – uosto ir universiteto bendradarbiavimo ženklas. Kasmet gražėjantis parkas geriau už bet kokią statistiką liudys kūrėjų pastangas naujomis spalvomis turtinti miestiečių gyvenimą.
Lankytojus svaigina magnolijos
Didesnę dalį lėšų ganėtinai apleistai Danės senvagės teritorijai tvarkyti daugiau kaip 56 tūkst. eurų. skyrė Klaipėdos savivaldybė.
Lėšos panaudotos prasmingai – KU botanikos parke dabar jau auga apie 40 tūkst. augalų. Universiteto pasididžiavimas – viena gausiausių Lietuvoje žolinių, vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcija.
KU botanikos parką pamėgo turistai, jaunavedžiai, čia vyksta Joninių, kitų etnografinių miesto švenčių renginiai. Per metus šiame gamtos kampelyje apsilanko daugiau kaip 20 tūkst. žmonių.
Ypač gražiai sodas Dangės vingyje atrodo pavasarį, kai čia skleidžiasi įvairių rūšių magnolijų žiedai, baltais nuometais pasipuošia ievos, obelys, kiti čia augantys vaismedžiai.
Medelių sodinimo šventėje talkininkus gaiviu kiaulpienių žiedų ir mėtų gėrimu vaišinę KU botanikai pažymėjo, kad tokio sodo, kurį puoštų iš vandens gelmių pakelti didžiuliai rieduliai, niekur neatrasi.
Sąvartynas nacionaliniame parke
Keltais į Smiltynę persikėlusiems klaipėdiečiams jau daug metų akį rėžia Kuršmarių pakrantėje šalia Jūrų muziejaus, suversti akmenys, senų gelžbetonio konstrukcijų nuolaužos.
Kuršių nerijos nacionaliniame parke (KNNP) akmenynas atsirado gilinant uostą – iš dugno pakelti akmenys Smiltynėje buvo kraunami, kol jiems čia nebeliko vietos. Didžiausių riedulių skersmuo – nuo 0,5 iki 2 metrų.
Nuolat valant ir gilinant uosto akvatoriją ir laivakelį, žemkasės iš Kuršių marių dugno iškrapšto įspūdingo dydžio ir formų akmenų. Daugiausiai jų atrandama gilesniuose sluoksniuose, gremžiant morenos molį.
„Kuršių nerijai tokie reliktai nebūdingi, uostininkams siūlėme juos pergabenti į Mosėdžio akmenų muziejų“, – atsakomybės už legalų riedulių sąvartyną saugomoje teritorijoje kratėsi KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser.
Ne atliekos, o valstybės turtas
Iš Kuršių marių protakos pakelti įvairių formų akmenys – ledynmečio paveldas, kurio negalima naikinti. Todėl žmones, žingsniuojantys pietinio Klaipėdos uosto molo link, iki šiol glumina sąvartos, kurioms čia – ne vieta.
Sąvartyną aprauda geologai, nes jiems tai – ne bevertės atliekos, o kažkada nuo Skandinavijos pusiasalio iki rytinių Baltijos jūros pakrančių ledynų atritinti gamtos paminklai. Nuodėmė skaldyti tokius akmenis.
Klaipėdos jūrų uosto direkcijos specialistai neatmeta tikimybės, kad šie, pasak jų, valstybės neva saugomi akmenys kada nors irgi bus panaudoti kuriant naujus sodus ir parkus.
„Iš marių dugno iškeltų riedulių mes negalime kam nors parduoti, dovanoti aplinką gražinantiems asmenims, įmonėms ar organizacijoms be valstybės įstaigų leidimo“, – pažymėjo A.Latakas.
Kartais ištraukia ir sprogmenų
Jūrų uosto gilinimo darbai – sudėtingi, reikalajantys nemažai lėšų. Vienam akmeniui iškelti gali užtekti kelių šimtų ar tūkstančio eurų, o kitiems neužtenka ir keliasdešimties tūkstančių.
„Gilinant Malkų įlanką, vienas krantinės statybai trukdęs 20 tonų riedulys nebuvo iškeltas į krantą, o tik perstumtas – tai kainavo apie 30 tūkst eurų. Kartais gilintojai ištraukia nuo karo užsilikusių sprogmenų“, – prisiminė talkoje plušėjęs KVJU direkcijos Infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.
Kiek kainuos akmenų iškėlimas iš šiuo metu gilinamos pietinės Klaipėdos jūrų uosto akvatorijos dalies? Galimos išlaidos jau paskaičiuotos – įvairiems kliuviniams iš dugno pašalinti reikės skirti ne mažiau 150 tūkst. eurų.
Iš Kuršmarių dugno iškelti akmenys gabenami į darbų užsakovų nurodytas vietas, paženklinami ir ten laikomi kaip įrodymas, kad gilintojai atliko visus sutartyse su uosto direkcija numatytas užduotis.
