Ukrainos nacionalinis Revoliucijos vertybių muziejus, žinomas kaip Maidano muziejus ir Vokietijos architektūros biuras „Kleihues plius Kleihues“ pasirašė sutartį.
Kurioje aiškiai išdėstyta, jog muziejui nemokamai atiduotos jo pastato Kijeve statybos projekto autorinės nuosavybės teisės. Tai įvyko 2021 m. gegužės 17-ąją.
Pagal vokiečių projektą iki 2026-ųjų Ukrainos sostinės Kijevo centre, netoli Maidano (Nepriklausomybės aikštės) bus pastatytas Maidano muziejus.
Architektų sprendimas neatlygintinai atiduoti šio muziejaus projekto teises – precedento neturintis žingsnis. Turint omenyje, kad į „Kleihues plius Kleihues“ biuro projekto, laimėjusio tarptautiniame 2018-ųjų konkurse, kūrimą buvo investuoti nemaži ištekliai.
Po konkurso praėjus beveik trejiems su puse metų, projektas tiesiog pakibo ore. Atsirado statybos leidimo kliūtys dėl to, kad toje vietoje, kur 2014-ųjų vasario mėnesį jėgos struktūros sušaudė dešimtis protestuotojų, buvo atliekami tardymai. Be to, valdžia ir vokiečių architektai nesugebėjo susitarti dėl bendradarbiavimo sąlygų.
„Iki šiol gyvenam pagal sovietines normas ir normatyvus. Net naujieji įstatymai nėra deramai pritaikyti tarptautinių architektūrinių projektų įgyvendinimui“, – taip iškilusius projekto įgyvendinimo sunkumus sutarties su vokiečiais pasirašymo dieną komentavo Ukrainos nacionalinio muziejaus Revoliucijos vertybės generalinis direktorius Igoris Pošivaila.
Kas po daugelį metų trukusių neaiškumų dėl projekto įgyvendinimo privertė J.Kleihuesą jį atiduoti neatlygintinai Ukrainai? Kodėl architektas atsisakė honoraro, kuris paprastai būna solidus, jei projektas atrinktas tarptautinio konkurso metu?
„Neatsisakytume honoraro, jei šis būtų tikrai patrauklus. Kai padavėme paraišką dėl dalyvavimo tarptautiniame konkurse, šis buvo organizuotas profesionaliai ir daug žadantis. Bet, laimėjus konkursą, paaiškėjo, jog iš mūsų tikimasi generalinio projektavimo darbų už honorarą, atitinkantį Ukrainos realijas.
Šis honoraras sudaro apie dešimtą dalį to, ką už tokio masto projektą gautume Vokietijoje. Ir už tuos pinigus turėjome dar samdyti daugelį siauro profilio darbuotojų, kaip antai statikos ar statybinės fizikos specialistus ir koordinuoti jų darbą“, – sakė vokiečių architektas interviu „Deutsche Welle“ .
J.Kleihuesas apgailestauja, kad konkurso metu užsakovai aiškiai neįspėjo dėl generalinio projektavimo darbų funkcijos.
„Su užsakovu ilgai ieškojome bendros kalbos, bet galų gale, mus griebė už gerklės ir liepė pasirinkti: atiduodame užsakymą architektams, kurių projektas konkurse užėmė antrą vietą arba privalome viską daryti taip kaip to reikalauja Ukrainos įstatymai“, – sakė J.Kleihuesas.
Vokiečių architektas pasirinko trečiąjį kelią – padovanoti projektą. Tai – gana dosni dovana. Juk pagal tarptautinę praktiką tokio masto projektai numato milijoninius honorarus. Paprastai – 10 proc. nuo ekonominės statybos vertės.
„Pasirodė, kad Ukrainoje įprasta mokėti toli gražu ne 10 proc. Ir projekto sąmata kuklesnė nei būtų Vokietijoje. Bet nenoriu spėlioti kiek milijonų verta mūsų dovana. Mums svarbu, kad šis projektas būtų įgyvendintas šioje išskirtinėje ypatingos istorijos vietoje. Jei projekto nebūtume padovanoję, o priėmę užsakymą pasiūlytomis sąlygomis, būtume turėję dar daugiau nuostolių. Paprastai iš didelių projektų galima gauti tiek gražaus pelno, tiek ir bankrutuoti“, – pasakojo interviu J.Kleihuesas.
