Lietuvos ambasadoriaus Švedijoje E.Bajarūno žmona Rita neslepia – jai kone didžiausias galvos skausmas šiuo metu yra rugsėjį į jų rezidenciją atvyksianti karališkoji Švedijos šeima. Mat prieš oficialų vizitą į Lietuvą Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas su žmona Silvia pietaus mūsų šalies ambasadoriaus rezidencijoje. Tiksli vizito data dar nežinoma, bet jam jau rengiamasi tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje.
Rezidencijos šeimininkės Ritos laukia nemenkas iššūkis. Namus apžiūrės karališkosios šeimos apsaugininkai, net policija, ji turės susitikti su protokolo specialistais, floristais, parinkti karaliams tinkamą valgiaraštį.
„Ačiū Dievui, kad mūsų rezidencijoje yra tinkamų indų – bent jais nereikės rūpintis. Tačiau vis tiek neramu. Galimybė pabendrauti su karaliais labai reta, o čia juos reikės globoti ir priimti namuose“, – pasakojo ambasadoriaus žmona.
Rita ir jos vyras ambasadorius su karaliais susitiks ne pirmą kartą. Po trejų metų rezidavimo Švedijoje jie buvo pakviesti į kilmingosios šeimos namus oficialių pietų. Tokie rengiami dukart per metus.
„Karališkoji pora ne itin daug bendrauja su diplomatais, juolab su jų žmonomis. Karalių ir ambasadorius sieja tik darbo santykiai, ir žmonoms vietos nėra. Po pusmečio, kai atvykome į Švediją, buvome pakviesti pusvalandžiui arbatėlės.
Kad karaliai ateitų pietauti į ambasadorių namus – itin reta proga. Tai vyksta tik prieš karališkąjį vizitą į ambasadoriaus šalį“, – sakė R.Bajarūnienė.
Moteris atsikvėpė, kad pačiai iškilmingų pietų ruošti nereikės, tačiau net ir aptarnaujančio personalo – ekonomės ar indų prižiūrėtojos, kaip kad kitos ambasados, jie neturi. Todėl organizacinis darbas guls ant jos pečių. Už Ritą stalo niekas nepadengs, nepasirūpins švariomis staltiesėmis ar gėlėmis.
„Jau dabar pradedu daryti darbus iš sąrašo – keičiu užuolaidas, apdangalus. Tokius, rodos, mažus dalykus reikia pasidaryti kur kas anksčiau – juk nepradėsiu šokinėti likus savaitei iki vizito.
Keliami labai dideli dekoravimo reikalavimai. Karališkoji šeima dievina gėles, rūmuose gėlės fantastiškos! Šiek tiek dėl šio reikalavimo nerimauju ir svarstau, kaip mes susitvarkysime“, – sakė Rita.
Tartis su floristais kol kas ambasadoriaus žmona neketina, juolab kad Švedijoje, jos nuomone, visai kitokia gėlių kultūra, nei vyraujanti Lietuvoje. Tačiau jei kas norėtų patarti, pagalbos neatsisakytų. O gal karališkieji rūmai rekomenduos savo gėlininkus?
„Jie labai jautrūs smulkmenoms. Norėčiau, kad mūsų namuose karaliai jaustųsi atsipalaidavę, kad aplinka jiems nebūtų svetima. Kiek jie keliauja, kiek mato!“ – pasakojo Rita.
Moteris pati ruošia valgį tik tuomet, kai pietūs pusiau oficialūs. Jei vizitas jų namuose labai svarbus, maistą ir aptarnaujantį personalą šeima kviečiasi į namus.
„Kiekvieną savaitę pati kepu duoną. Sulaukėme daugelio aukštų svečių pagyrų, savo raugu pasidalijau su diplomatais iš kitų šalių“, – pasidžiaugė R.Bajarūnienė.
E.Bajarūno firminis patiekalas – moliūgų sriuba. Vyras moliūgus apkepa orkaitėje, vėliau sriubą pagardina imbieru, kariu. Jis šeimai sekmadieniais pusryčiams kepa ir blynelius su obuoliais.
„Eitvydas gaminti pradėjo Švedijoje prisiklausęs kalbų, kad čia maistą ruošia visi vyrai. Gal gėda pasidarė?“ – vyrą per dantį traukė Rita.
E.Bajarūnas džiaugiasi, kad dar spės prisidėti prie karališkosios šeimos vizito rugsėjį, nes grįžti iš Švedijos planuojama tik 2016 metais.
„Labai norėtume, kad mūsų vaikai galėtų čia baigti mokslus. Vyresnėlis Kristupas mokyklą baigs šiemet, mažylis Lukas – kitąmet. O tuomet jau visi išsiskirstysime“, – sakė R.Bajarūnienė.
Tarptautinėje mokykloje besimokantis Kristupas jau gavo atsakymus iš kelių britų universitetų ir tikisi, kad išlaikęs egzaminus studijuos Didžiojoje Britanijoje.
Atvėrę savo namų – kartu ir ambasadoriaus rezidencijos duris, Rita ir Eitvydas juokėsi, kad į švedų namus taip lengvai jie nepatenka.
Žmonės Švedijoje sunkiai į namus įsileidžia ne tik pažįstamus ar kaimynus, bet ir gerus draugus, tolimesnius giminaičius. Rita sakė, jog pasikvietę draugus prieš Kalėdas paragauti gėrimo švedai namus tvarko lyg pašėlę – užsisako tvarkytojų paslaugas, valo langus, keičia užuolaidas.
„Savo darbo kolegas į namus kviečiausi tris kartus. Tiesiog pasiūlydavau rytoj užeiti pyrago su arbata. Visi mielai apsilankė pas mus, tačiau spėkite, ar kas nors pakvietė pas save? Ne! Nes pas juos tai nepriimtina, taip tiesiog nebūna. Jei nori ateiti pas švedą, vizitą su juo derinti turėtum pradėti kone prieš pusę metų“, – pasakojo Rita.
Eitvydas pasakojo vienos lietuvės istoriją. Ji kelis kartus nuo metro stoties parėjo su kaimyne. Pakeliui pasikalbėjo apie darbus, vaikus. Trečią kartą išsiskyrusi su kaimyne laiptinės aikštelėje, lietuvė jos paklausė, ką ši su šeima planuoja penktadienio vakarą – gal norėtų užeiti pavakaroti pas juos?
„Bet tik po to minėta lietuvė sužinojo, kad turėjo prieš mėnesį juos įspėti, kad nori pakviesti į savo namus“, – pasakodamas šią istoriją šypsojosi ambasadorius.
„O kiek kartų mes su žmonėmis derinome datas prieš pusę metų! Čia nebūna jokių „kitą savaitgalį“, juolab „rytoj“. O pabandykite švedui paskambinti į namų telefoną penktadienio vakarą! Supyks ne juokais – šį vakarą jie skiria šeimai ir atsiriboja nuo visų draugų ar giminaičių“, – vyrui antrino Rita.
Moteris šypsosi, paklausta ar jai lengva paskui vyrą keliauti po pasaulį – iki atvykstant į Stokholmą šeima daugiau nei trejus metus gyveno Briuselyje, vėliau – Sankt Peterburge.
„Pirmą kartą iš Lietuvos į Vokietiją gyventi su tėvais išvykau, kai man buvo dveji. Vėliau grįžau ir vėl išvykau studijuoti į užsienį – man lagaminų krovimas nesvetimas, viskas labai natūralu. Su Eitvydu iš Lietuvos iškeliavome 1996-aisiais“, – sakė anksčiau rinkos tyrimų įmonėse dirbusi Rita.
1987-aisiais susituokusi pora nebeskaičiuoja, kiek metų jie kartu – žino, kad tikrai ilgai. Švedijoje Rita dirbo dvejus metus, tačiau vėliau pagal šalies įstatymus netinkamai dokumentus susitvarkiusi dirbti nebegalėjo. Tuomet ji ėmėsi prezidentauti diplomatų – ambasadorių ir jų pavaduotojų žmonų klube. Ji organizuoja įvairiausią veiklą, ekskursijas, laisvalaikį.
Dar viena Ritos aistra – senienų medžioklė. Moteris negali ramiai praeiti pro sendaikčių krautuvėlę. Ji renka ne tik mielus niekniekius, bet ir kėdes, paveikslus. O gal kada nors šie daiktai ras vietą naujuose šeimos namuose.
Paskui šeimininkus į Švediją atkeliavo daugybė lietuvių menininkų darbų – statulėlių, paveikslų, šeimos kolekcionuojamų žemėlapių.
„Paveikslus tampomės visur. Vaikai ir paveikslai – mūsų namų atributas. Visa kita ne taip svarbu. Būstą jaukesnį daro detalės“, – šypsojosi R.Bajarūnienė.
Įdomu, kad rezidencijoje nepamatysime Bajarūnų nuotraukų su vaikais. Rita atvira: kad tėvas – ambasadorius, ne jų nuopelnas. Sūnūs patys turi susikurti savo socialinį gyvenimą iš to, ką pasiekia. Todėl vaikų fotografijų jie neviešina ir socialiniuose tinkluose.
Ambasadoriams šie namai laikini. Tačiau kai po atostogų lėktuvas leidžiasi Stokholme, namų šilumos jausmas vis dėlto aplanko.
„Katė juk laukia, daug asmeninių daiktų, o Vilniuje nedaug kas likę. Ir vaikai čia eina į mokyklą. Bet žinau, kada kadencija baigsis.
Atvyksta svečiai, gėrisi mūsų namais, o aš nesustodamas kartoju, kad tai – valstybės, o ne mano. Šiuo turtu naudojuosi, jį prižiūriu laikinai“, – pasakojo ambasadorius.
Savaitgaliais šeima retai sėdi namuose prie televizoriaus – nuolat keliauja, stengiasi aplankyti kuo daugiau naujų Švedijos kampelių. Sutuoktiniai juokauja, kad net vietos švedai kartais nėra aplankę tiek vietovių, kiek jie.
„Norėčiau taip pažinoti Lietuvą, kaip kad dabar pažįstu Švediją. Kai esi Vilniuje, atrodo, kad visada spėsi viską apžiūrėti, – taip aktyviai kaip čia nesiveržiame į lankytinus objektus.
Turime būrelį draugų, su kuriais einame pasivaikščioti. Mėgstame dvarus, gamtą, žygius. Ką jau kalbėti apie sportą – dėl jo pamišę visi švedai“, – pasakojo lietuviai.
Ambasadorius juokauja, kad Lietuvoje po savaitgalio susitikę vyrai vienas kito pasiteiraus, ką įdomaus nuveikė, britai kalbės apie orus, o švedai vienas kito būtinai pasiteiraus, kaip draugas per laisvadienius sportavo, arba pasiturinčio draugo – kaip sekėsi užmiesčio namuke (mat švedai didžiuojasi tokius turėdami ir juose praleidžia visus savaitgalius).
Eitvydas sportuoja kasdien eidamas su šiaurietiškosiomis lazdomis, Rita skaičiuoja žingsnius vaikščiodama. 10 tūkstančių žingsnių kiekvieną dieną moteriai lemia gerą savijautą.
