Nesandarų būstą reikėjo kapitališkai atnaujinti, tad imtasi iš pagrindų – pakeisti vamzdynai, langai, apšiltintas namo fasadas, ant jo stogo įrengti saulės kolektoriai. Darbams įsibėgėjus sutuoktiniams apetitas tik kilo – tad vos baigę renovuoti užsibrėžė sutvarkyti ir namo vidų. Ir – kaip įdomu – interjero dizainerę išsirinko ne tik pagal darbus ar rekomendacijas, bet ir pagal išvaizdą.
Žėrinčiais interjerais garsėjanti ir dėl to jau ne viename interjerų konkurse publikos simpatijas pelniusi Kristina Grybaitė šeimai pasirodė „maloni iš veido“, o po šilto pokalbio telefonu jie ir galutinai apsisprendė.
Kai pirmą kartą susitiko, visi greitai rado bendrą kalbą, o pats namas K.Grybaitei paliko paslaptingo būsto įspūdį. Vėliau jau sukurtą jos interjerą įamžinęs fotografas Leonas Garbačauskas 1985–1990-ųjų statybos name įžvelgė net bauhauzo stiliaus.
Tiesa, šios modernizmo architektūros krypties viduje nėra nė užuominų – tai ne K.Grybaitės stilius. Trijų miegamųjų, svetainės, erdvaus holo bei virtuvės interjeras, kaip ji pati sako, šviesus, jaukus ir minkštas.
Tačiau ir po metų, kai namai suspindo itališkais šviestuvais ir pasipuošė piešiniais ant sienų, užsakovai nenorėjo paleisti dizainerės. Paprašė įrengti ir kone 100 kv. metrų rūsį. Iš pradžių dizainerė manė, kad jie juokauja, tačiau šeimininkai įtikino, kad nenori palikti tiek daug nesutvarkyto ploto.
„Tie 93 kvadratiniai metrai man kurį laiką kėlė galvosopį Buvo akivaizdu, kad namo statytojai rūsio funkcionalumui skyrė per mažai dėmesio, man teko taisyti šias klaidas – privalėjau patalpą paversti patogia poilsio zona“, – pusmečio darbą prisiminė kūrėja. Po ilgų svarstymų buvo nutarta, kad vietoj seno baseino, kuris žemoje patalpoje dar ir buvo kilstelėtas, įrengti sūkurinę vonią.
Kol vyko griovimo darbai, K.Grybaitei kilo kitų rūsio erdvių idėjų. Pirties, valgomojo, virtuvės ir poilsio zonose ji būtinai norėjo sukurti sotaus gyvenimo scenarijų.
Tad neatsitiktinai sūkurinės vonios apdailai ji išrinko italų gamintojo „Bisazza“ rankų darbo aukso folija dekoruota mozaiką, gaminamą pagal senąsias Venecijos tradicijas, o pirties bei dušo zonoje buvo klojama beveik ne prastesnė, specialiai tokioms patalpoms gaminama šiurkštaus paviršiaus mozaika – kad neslystų vaikščiojant šlapiomis kojomis.
Kam gi rūsyje auksas? „Nes jis suteikia solidumo, o kai jo naudojama nedaug, tai ir biudžeto neiškelia iki beprotybės. Manau, kad kartais paprastas betonas kainuoja daugiau“, – šypsojosi dizainerė.
Ji prisipažino baiminusis, kad vos 220 cm aukščio patalpoms neras gražių, prabangių – kaip mėgsta – sietynų, tačiau ir čia pavyko. „Vien ko vertas virš valgomojo stalo pakabintas ažūrinis kone pusantro metro pločio šviestuvas“, – nuoširdžiai džiaugėsi gėlėtu kūriniu.
Virtuvės korpusiniai baldai suprojektuoti ir pagaminti specialiai šiam interjerui.
Valgomojo zona vyriška – nes ten susėdę jie „gramą darys“ – vadinanti Kristina jos sienas savo bendražygio dailininko Lino Atgalainio paprašė ir dekoruoti vyriškai. Atsirado motociklininkas.
Ant kitų sienų – L.Atgalainio gėlės, antikinės pirties motyvai ar vaizdai, kuriuos galima išvysti tik pro Viduržemio jūros pakrantėje stovinčios vilos langus.
„Rūsyje sąmoningai nesilaikiau vientisumo, kūrybiškai siautėjau, nes tai poilsio zonos interjeras. O tokie skirtingi vaizdai atpalaiduoja, nuteikia svajonėms, lyg perkelia į kitą realybę“, – svarstė K.Grybaitė.
Ypatingojo rūsio premjerą jo šeimininkai savo draugams surengs jau per šias šventes.
