Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, terasos ypač padidina būsto vertę ir pirmų aukštų nepatrauklumą paverčia pagrindiniu privalumu.
„Terasų gali būti įvairių dydžių – nuo kelių iki 100 kv. metrų. Dažniausiai daugiabučių gyvenamųjų namų butams įrengiamos 8–15 kv. m dydžio terasos pirmame aukšte. Tokio ploto pakanka rekreacinei erdvei sukurti“, – teigia nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ architektas Darius Ibėnas.
Šiltuoju metų laiku terasa gali tapti dar vienu kambariu, dažniausiai svetainės ar valgomojo pratęsimu į lauką. Architekto teigimu, vis dažniau būsto šeimininkai siekia sukurti terasoje erdvę, kuri būtų kuo panašesnė į nuosavą kiemą.
„Žaluma, medinės grindys, vietoje ruošiami valgiai. Visa tai, ko norisi būnant lauke, kai už lango šviečia saulė. Tai tarsi vasaros svetainė, nes kam gi leisti vakarus uždaroje patalpoje, kai gali šnekučiuotis su šeima, draugais, valgyti skanų maistą, stebėdamas miesto dangų?“ – klausia architektas.
D.Ibėnas atkreipia dėmesį, kad, priklausomai nuo dydžio, terasa gali pavirsti tradicine poilsio zona su krėslais ir kavos staliuku ar ramia šeimos pasisėdėjimų vieta su dideliu stalu. „O gal net vakarėlių vieta, į kurią susirinks daug draugų. Viskas priklauso nuo šeimininkų poreikių“, – sako architektas.
Jis prisimena, kad Pilaitėje plėtojamame projekte šeimininkai išsikasė mažą tvenkinį ir augino žuvytes, o Santariškėse – pasisodino pomidorų. „Terasas tėvai dažnai išnaudoja kaip žaidimų kiemą vaikams, kur jie gali lakstyti. Tik, žinoma, reikia aptverti erdvę ir pasirūpinti jų saugumu“, – atkreipia dėmesį D.Ibėnas.
