Po langais mieliau regėtų šiukšlyną nei sodą, net jei šis – japoniškas

Sukūrei grožį – lauk baudų ir antstolių. Taip nutiko japoniškojo sodo T.Kosciuškos gatvėje kūrėjams, kuriems dėl anonimo skundų pateiktas reikalavimas nugriauti sutvarkytą sklypą juosiančią bambukų tvorą.

Japoniškasis sodas aptvertas tradicine japoniška Kennindži tvora iš bambukų. Būtent ji ir nepatinka daliai šalia esančio prabangaus daugiabučio namo gyventojų.
Japoniškasis sodas aptvertas tradicine japoniška Kennindži tvora iš bambukų. Būtent ji ir nepatinka daliai šalia esančio prabangaus daugiabučio namo gyventojų.
Japoniškasis sodas aptvertas tradicine japoniška Kennindži tvora iš bambukų. Būtent ji ir nepatinka daliai šalia esančio prabangaus daugiabučio namo gyventojų.
Japoniškasis sodas aptvertas tradicine japoniška Kennindži tvora iš bambukų. Būtent ji ir nepatinka daliai šalia esančio prabangaus daugiabučio namo gyventojų.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2018-09-16 10:41, atnaujinta 2018-09-16 10:42

Tradicinė japoniška Kenindži tvora iš bambukų kybo ant plauko. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, gavusi šalia prabangiame daugiabučiame name gyvenančio kaimyno skundų, kirto iš peties.

Iš pradžių inspektoriai skyrė baudą, nes statydami tvorą japoniškojo sodo kūrėjai nebuvo surinkę visų dviejų daugiabučių gyventojų parašų.

Baudą japoniškojo sodo projekto autorė kraštovaizdžio architektė Laura Popkytė sumokėjo.

Bet tikrintojams to buvo negana. Jie kreipėsi į teismą, o šis pateikė antstoliams vykdomąjį raštą nugriauti tvorą.

Kalbėjo net per atidarymą

„Jei toks pažeidimas būtų užfiksuotas prieš kelias dešimtis metų, turbūt būčiau sušaudyta arba ištremta į Sibirą be teisės sugrįžti“, – prisimindama niekaip nesibaigiančią tvoros istoriją ironizavo japoniškojo sodo „Sei Shin En“ (Tyros širdies sodo) sumanytoja dailininkė Dalia Dokšaitė.

Jai ir kitiems japoniškojo sodo kūrėjams po vieno neseniai iškilusio „Sluškų slėnio“ kvartalo gyventojų skundų tenka atlaikyti tikrintojų vizitus, rašyti šūsnis atsakymų. Tai trunka jau antrus metus.

Netgi per japoniškojo sodo atidarymą birželio mėnesį kalba pakrypo apie tvorą, kuria piktinasi anonimas. Šis sodas aptvertas tradicine japoniška Kenindži tvora iš bambukų. Taip ji pavadinta Kenindži šventyklos Kiote Japonijoje garbei.

Bambukai tvorai buvo perskelti į ketvirčius ar dar smulkiau ir pritvirtinti vienas prie kito vertikaliai. O horizontaliai bambukai sutvirtinti specialiomis virvėmis iš kanapių pluošto.

Puolė tirti anonimo skundų

D.Dokšaitė prašymą statyti tvorą savivaldybei pateikė elektroniniu būdu.

Ji tvirtino, kad valdininkai prašymą vilkino, o paskui pareiškė, kad leidimui gauti reikia visų dviejų „Sluškų slėnio“ daugiabučių T.Kosciuškos ir Sluškų gatvėse gyventojų sutikimo.

„Tuos parašus būčiau rinkusi metus, o gal dvejus“, – atsiduso japoniškojo sodo sumanytoja.

Statydami tvorą sodo kūrėjai nenusižengė reikalavimams. Tvora yra 1,8 metro aukščio.

Dauguma daugiabučių gyventojų sveikino iniciatyvą po jų langais įrengti japoniškąjį sodą, tačiau institucijoms pakako kelių anonimo skundų, kad jos sureaguotų.

Tiesa, D.Dokšaitė kalbėjosi su skundus rašiusiu asmeniu, tačiau jis neigė sukurptus raštus pasirašęs.

Savivaldybei rašė laiškus

Sužinoję apie absurdišką istoriją sodo lankytojai savivaldybę užvertė pasipiktinimo laiškais.

„Neįtikėtina, kad tokie dalykai galėtų vykti civilizuotoje valstybėje. Dėl kažkokių biurokratinių kliuvinių, tiksliau, dėl anonimo skundo, kuris tuos kliuvinius išrausė, ruošiamasi nugriauti sodo tvorą. Vadinasi, nebeliks ir sodo“, – rašė vienas vilnietis.

Anot kito sodo lankytojo, gretimo namo gyventojams, matyt, mieliau buvo žvelgti į šalia buvusį šiukšlyną. Tai ir rado būdą, kaip nugriauti autentišką bambukų tvorą.

„Mums, vilniečiams, visiškai neįdomūs jūsų biurokratijos koridoriai bei kaip tas sodas bus išsaugotas. Jūs tiesiog privalote tą sodą išsaugoti su visa tradicine bambukų tvora. O jei trūksta kokio nors dokumento – parašykite jį“, – siūlė laiško autorius.

Rūpinosi užmirštu šaltiniu

Japoniškojo sodo idėją D.Dokšaitė dar 2009 metais išdėstė savivaldybės atstovams. Jie pritarė, kad entuziastai sutvarkytų šaltinį ir aplinką.

Taip japoniškojo sodo ištakomis tapo Sluškų slėnio šaltinis.

2011 m. šaltinis, kuris vamzdžiu iš Kalnų parko tekėjo į Nerį, buvo įtrauktas į savivaldybės požeminio vandens monitoringo programą.

O XVIII–XIX amžiaus Vilniaus žemėlapiuose dar buvo matyti upelis, ištekantis iš Kalnų parko. Net XX amžiaus viduryje iš jo buvo semiamas vanduo.

Japoniškojo sodo entuziastai kartu su Geologijos ir geografijos institutu surinko geologinę ir geografinę medžiagą, iš fondų rinko praėjusio šimtmečio kartografinius duomenis, atliko šaltinio analizę. Jie taip pat konsultavosi su Vilniaus universiteto Hidrogeologijos katedros mokslo darbuotojais.

Ilgai dirbusi ir studijavusi japoniškuosius sodus senojoje Japonijos sostinėje Kiote L.Popkytė parengė Sluškų slėnio šaltinio ir aplinkos tvarkymo projektą. Vėliau įgyvendintas jis sulaukė daugybės specialistų pagyrimų.

Mat projektas atitiko pagrindinius japonų estetikos principus – sezoniškumą, paprastumą, harmoniją su aplinka, pagarbą vandeniui, medžiui, akmeniui.

Kalbant diplomatui tarškino lėkštėmis

Japoniškojo sodo atidaryme dalyvavo Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda. Jam lietuviškai sakant kalbą, terasose įsitaisę japoniškojo sodo kaimynai demonstravo nepagarbą tarškindami lėkštėmis.

Per atidarymą iš Kioto atvykusios Kodai dži šventyklos arbatos meistrės pateikė japoniškos mačios, o lankytojai turėjo progos pabendrauti su šios šventyklos vienuoliu.

Sode apsigyveno angeliukas, kuris japoniškai vadinamas džizo, pagarbiai Odžizo san, o dar pagarbiau – Odžizo sama. Tai dievybė, kuri yra silpnųjų, vaikų ir keliautojų globėja.

Taip pat sode galima pamatyti japoniškų žibintų, kurie vadinami oribe arbatos meistro Furuta Oribe garbei.

Vėliau, kai Japonijos ambasadorius T.Shigeeda baigė kadenciją Lietuvoje, jo žmona Michiko dar kartą apsilankė sode, padovanojo indą vandeniui, kuris naudojamas per arbatos ceremonijas.

Japonų diplomato žmona taip pat atsisveikindama padovanojo mačios, dubenėlį, bambukų, o Japonų kultūros namams – kaligrafijos ir tapybos tušu rinkinius bei modernios kaligrafijos knygą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?