Judėjimas itin išplito Japonijoje, kur siekį gyventi neapsikraunant nereikalingais daiktais sustiprina ir vyraujantis dzenbudizmas. Todėl japonai įsitikinę, kad mažiau yra daugiau. Minimalizmas čia – karalius.
Toks mąstymas turi ir praktinių sumetimų. Pirma, būti minimalizmo sekėju pigiau. Antra, dėl Japonijoje dažnų žemės drebėjimų nėra tikslo įsigyti daug daiktų. Verta pabrėžti, kad kone pusė sužeidimų, kuriuos žmonės patiria drebant žemei, patiriama nuo krintančių daiktų.
Štai kaip minimalizmo idėjos atrodo tikrame būste.
Kai kurie miegamieji tokie tušti, kad juose netgi nėra lovų.
Vonios kambariuose – kuklu ar netgi, reikėtų sakyti, asketiška. Ant kriauklės – dantų šepetukai, tačiau jiems laikyti tinka ir lango rėmas, rašo businessinsider.com.
Japono bute viskas turi savo vietą.
Ką minimalizmo aistruolis laiko šaldytuve? Ne kažin ką.
Įrankių stalčiuje virtuvėje – tik vienas šaukštas ir viena šakutė, spintelėse – tik vienas puodas, todėl niekada netenka svarstyti, kurį prikaistuvį imti pietums ruošti. Paprasta ant darbastalio išlaikyti tvarką, kai neturi kuo jį apkrauti.
Minimalistė Saeko Kushibiki čiužinį laiko spintoje: ramiau, kai nematai.
Tuščia net ir svetainėje. Vieninteliai baldai, kuriuos čia rasite, – stalas ir kėdė. Tačiau kartais net ir kėdės nepamatysite.
Šviestuvas ant lubų – tik lygus baltas apskritimas.
Tarp minimalistų populiaru daiktus kabinti ant paprasčiausių kabliukų.
Tokiomis idėjomis besivadovaujančių japonų filosofijos kalba apie tai, kad kartu naudojami daiktai ir laikomi turi būti drauge.
Kartais minimalizmas reiškia, kad jo sekėjo namuose nerasite net ir grindų šluotos.
Tačiau paprasta ir kuklu nebūtinai reiškia prasta ar negražu.