Pamokos pradedantiesiems
Tinkamai paruoštame florariume galima auginti bet kokius augalus, netgi pelkių arba dykumų. Svarbu, anot M.Azulevičiūtės, teisingai parinkti florariumo tipą.
Kuo indas uždaresnis, tuo jame susidaranti ekosistema artimesnė miškų, drėgnas vietas mėgstančių augalų, natūraliai aplinkai, atviresni – artimesni pietų, sausų vietovių klimatui.
„Profesionalūs florariumų meistrai turi savų grunto sluoksniavimo gudrybių, kurios užtikrina tinkamas sąlygas augalams augti mažame inde, o tai yra esminis tikro florariumo skirtumas nuo įprastų, nesudėtingai pagaminamų kaktusų kompozicijų stikliniuose induose“, – paaiškino pašnekovė.
Atsižvelgiant į Lietuvos klimato sąvybes – saulės šviesos intensyvumą ir metų laikų kaitą – tinkamiausi florariumams augalai yra šilropės, havortijos, storalapiai, sedumai, aeoniumai, fikusiniai bonsai, tilandsijos, eševerijos, tačiau pastarosios, nors ir pasižymi gražiausiomis spalvomis bei formomis, be profesionalios priežiūros sunkiai ištveria žiemą.
Pati Monika kurdama florariumus kolkas vengia eševerijų, kad ir kokios jos gražios būtų, arba jas sodina ten, kur žiemą, augalui nunykus, kitas užpildytų atsiradusią vietą. Jei žavitės eševerijomis ir jų turite namuose, florariumų kūrėja siūlo jums patarimą, kaip eševerijas išlaikyti per žiemą.
Visų pirma, lapkričio mėnesį augalus nustokite laistyti, stenkitės laikyti vėsiai (būtų idealu 10–15 laipsnių). Jei matote, kad eševerijų lapai pradeda raukšlėtis, šiek tiek palaistykite, bet tik tiek, kad sudrėktų grunto paviršius. Drėgmė išgaruos, tačiau dėl susidariusio mikroklimato dar kurį laiką laikysis inde. To visiškai pakaks palaikyti gyvybei, tačiau nestimuliuos augimo, kai nėra saulės, ir augalai liks tarsi užsikonservavę. Vasario mėnesį vėl pradedama įprastinė priežiūra.
Priežiūrai – nedaug laiko
Florariumų priežiūra išties nesudėtinga: laistymas ir meilė! Profesionalaus florariumo tikslas nėra vien estetinis, jo viduje kuriama tokia ekosistema, kuri leistų augalams kuo ilgiau augti savarankiškai, be žmogaus įsikišimo – taip tarsi imituojant natūralius gamtos ciklus. Medžiagos florariumui parenkamos natūralios, pavyzdžiui, degtas molis, samanos. Pastarosios – ideali medžiaga drėgmės reguliavimo sistemai kurti. Degtas molis arba anglis veikia dezinfekuojančiai, tad vanduo inde cirkuliuoja nepakitęs, iki kol jį visą pasisavina augalai. Uždaro tipo florariumų galima nelaistyti ištisą pusmetį. Atviro tipo – mėnesį ar du.
Nors literatūroje rašo apie laistymą purškiant, M.Azulevičiūtė rekomenduoja laistyti nedidele srovele iš puodelio su snapeliu arba pipete. Purškiant vandens lašai nusėda ant vidinių stiklinio indo sienelių, todėl jas tenka dažniau valyti. Į florariumą įkomponavus akmenukų, per juos labai patogu nubėgti vandeniui.
Norint, kad florariumas savo grožį išlaikytų kuo ilgiau, o augalai vešėtų, labai svarbus dar vienas aspektas – saulės šviesa. Rinkoje yra parduodamų lempų arba išmaniųjų šiltnamių su saulės šviesos kompensavimo sistema, tačiau jos neatrodo labai meniškai. Labiau – griozdiškai, taigi, florariumas praranda savo grožį ir estetiką.
Dar svarbu paminėti ir emocinę priežiūros pusę: kartais kartais gali prireikti nušluoti minitakelius, nuvalyti dulkes nuo augalų lapų ar stiklo, gal kurį apgenėti ar net persodinti – visai kaip savo asmeniniame sumažintos versijos sode.
Vietos randa įvairiausios detalės
M.Azulevičiūtė pasakojo, kad jai labiausiai patinka, kai į florariumą atkeliauja prisiminimai. Pavyzdžiui, iš kelionių parsivežti akmenėliai, kriauklės, mažos statulėlės. Kartais žmonės užsako pagaminti florariumą, atsižvelgiant į jiems artimą vietą, integruojant širdžiai mielas smulkmenas. Rezultatas, anot florariumų kūrėjos, priklauso tik nuo kūrybingumo ir sugebėjimų tas detales tinkamai įkomponuoti.
Žiemos švenčių metu labai populiarios LED lemputės, florariumuose galima įkomponuoti netgi mažyčių gatvės žibintų, kuriuose įtaisytas tikras šviesos diodas.
Florariumams puikiai tinka sraigių kriauklės, dekoratyvus akmuo, iš medžio šakų ir lino pagaminti maži baldeliai. Juos Monika konstruoja pati, remdamasi senovine rąstų rišimo technologija. „Gyvos gėlės visais laikais buvo ir yra madingos. Ypač dabar, kai greitėja gyvenimo tempas, o urbanizacija didėja, žmogaus sąlytis su gamta įgauna vis didesnę svarbą.
Atsirado netgi nauja interjero dizaino kryptis – biofilinis dizainas. Jo pagrindinis principas – kuriamos erdvės ir jų estetika pagal prigimtinius žmogaus poreikius, gamtos, augalų poveikį emocinei sveikatai ir atsipalaidavimui. Tam naudojami augalai, daug augalų! Tačiau ne visi turime pakankamai erdvės, o ir pasaulinės tendencijos yra vis mažėjanti gyvenamoji erdvė. Tad sumažinta gyvų augalų dizaino versija – minisodas (florariumas) – puiki išeitis. Užsienyje netgi teikiama atskira biofilinio dizaino terapijos paslauga“, – pasakojo M. Azulevičiūtė.
Modernaus interjero gerbėjai linkę rinktis geometrinių formų florariumus. Juos pagaminti užtrunka iki pusdienio. Svarbiausia geometrinio florariumo detalė – indas. Visų pirma, būtina patikrinti, ar jis neleidžia vandens. Stiklai yra sujungiami „tiffany“ vitražo technika, todėl jei darbas atliktas ne pakankamai kruopščiai, indo dugnas leis vandenį ir gali sugadinti baldą.
Klasikinis florariumas kuriamas įvairiuose stiklinuose induose, paprastai apvaliuose ar taurės formos. Jie universalūs, tinka visiems interjerams.
Ypač populiaru dekoruoti florariumais biurus ar darbo stalą, viešbučio kambarius. „Esu pastebėjusi, kad florariumas ant darbo stalo padeda susikaupti. Dažnai dirbant mūsų mintys nukrypsta, pavargstame įtemptai mąstyti. Kelios minutės „pasivaikščiojimo žvilgsniu“ po florariumą veikia atpalaiduojančiai, mažina stresą, todėl tampa lengviau susikaupti ir grįžti prie darbų“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
