Dievo namų kaimynystė ne guodžia, o priešingai – plungiškei kelia skaudulių

„Esu sena ir įskaudinta“ – taip sakė į „Žemaičio“ redakciją paskambinusi garbaus amžiaus plungiškė Eugenija Tokareva. Moteris gyvena daugiabutyje bažnyčios pašonėje, tačiau tokia artima Dievo namų kaimynystė jai ne džiaugsmą teikianti, bet vien rūpesčius kelianti, mat sekmadieniais į mišias suvažiuojantys maldininkai savo automobiliais užstato ir taip ankštą daugiabučio namo kiemą.

E. Tokareva tikino savaitgaliais ir vakarais per kieme sustatytus automobilius nebeprasibraunanti iki savo malkinės.<br>„Žemaičio“ nuotr.
E. Tokareva tikino savaitgaliais ir vakarais per kieme sustatytus automobilius nebeprasibraunanti iki savo malkinės.<br>„Žemaičio“ nuotr.
Pasak namo administratorės, gyventojai moka nuomą tik už tą žemės plotą, kuris yra po daugiabučiu namu. O kiemas – visų bendras, tad patys kaimynai turi susitarti dėl jo naudojimo būdo bei tvarkos.<br>„Žemaičio“ nuotr.
Pasak namo administratorės, gyventojai moka nuomą tik už tą žemės plotą, kuris yra po daugiabučiu namu. O kiemas – visų bendras, tad patys kaimynai turi susitarti dėl jo naudojimo būdo bei tvarkos.<br>„Žemaičio“ nuotr.
Moteris tikino, kad palei pat daugiabutį važiuojantys automobiliai ne tik drumsčia jos ramybę, bet ir kenkia statiniui – arčiausiai keliuko esanti jo siena jau aptrupėjusi.<br>„Žemaičio“ nuotr.
Moteris tikino, kad palei pat daugiabutį važiuojantys automobiliai ne tik drumsčia jos ramybę, bet ir kenkia statiniui – arčiausiai keliuko esanti jo siena jau aptrupėjusi.<br>„Žemaičio“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Jurgita Naglienė, zemaiciolaikrastis.lt

Feb 20, 2020, 7:31 PM, atnaujinta Feb 20, 2020, 8:16 PM

Bet užvis labiausiai močiutė pyksta ant savo kaimynų, kam šie po jos langais išsipylė keliuką į kiemą, dėl ko dabar ji nei ilsėtis, nei kambarius išsivėdinti galinti. Moteris teigė trokštanti savo kambariuose ir nematanti išeities iš šios beviltiškos situacijos.

Kantrybė baigėsi

„Kai statant tunelį uždarė Dariaus ir Girėno gatvę, o visas eismas buvo nukreiptas šia (Vytauto – aut.) gatve – kentėjau, nors mašinos lėkė viena po kitos, tarp jų – ir sunkiasvorės. Kentėjau ir nesiskundžiau, nes supratau, jog taip reikia. Bet kai kaimynai susimetę atbogino du sunkvežimius skaldos ir išpylė kelelį man po langais, kantrybė trūko“, – dėstė E. Tokareva.

87-us metus einanti plungiškė šiame istoriniame name, statytame 1956 metais, gyvena jau 60 metų. Vyras buvo karininkas, tad gavo paskyrimą butui šiame name. Šeima buvo didelė, augo trys vaikai, tad ir butas paskirtas nemažas – 3-jų kambarių.

Dabar Eugenija šiuose kambariuose šeimininkauja viena. Vyrą jau seniai palaidojo. Dėl sunkios ligos neteko ir vieno sūnaus. Likę sūnus ir dukra išsikraustė į didmiesčius – retkarčiais mamą aplanko, kai reikia, pas gydytojus nuveža. Plungiškei talkina du kartus per savaitę ją aplankanti socialinė darbuotoja. Malkų prineša jos pačios samdomas žmogus.

Kiemą okupavo mašinos

Kol buvo stipresnė, moteris viskuo pati pasirūpindavo, o dabar sako į kiemą retai beišeinanti. Norėtų, bet brautis per kiemą okupavusius kaimynų automobilius jėgų nebeturinti. „Žinau, kad kitoj laiptinėj gyvenantieji vienoj šeimoj ir po 2–3 mašinas turi, nors už žemės nuomą moka gerokai mažiau, nes jų butai mažesni. O aš moku daug, tik tos žemės visai neturiu. Per tas jų mašinas nė takelio praeiti iki malkinės nebelieka“, – guodėsi moteris.

Ji sakė dėl šios problemos ir pas merą buvusi, prašiusi įvesti tvarką jos kieme. Šis lyg paskyręs kažkokią tarnautoją viską išsiaiškinti, tik ar bus kokios naudos iš to – nežinia. O ar nebandžiusi su pačiais kaimynais kalbėtis dėl mašinų statymo tvarkos kieme?

„Aš jų nepažįstu. Anoj laiptinėj daug naujakurių, jaunų žmonių. Sykį man einant per kiemą trys merginos, rūkydamos prie laiptinės, garsiai išsišaipė iš manęs. Kad jau sena esu ir vos judu, vadinasi, galima šitaip? Ir ką su tokiom kalbėsi?“

Kita bėda – keliukas po langais

Bet labiausiai Eugenijai širdį skauda dėl kaimynų sprendimo išpilti skalda keliuką, esantį visai po jos langais. Esą seniau įvažos į kiemą buvo dvi: viena nuo centro pusės, kita – nuo bažnyčios. Bet kažkodėl kaimynai sumąstė pagerinti pastarąją, tad dabar dauguma tik ja ir važiuoja, trikdydami senolės ramybę.

„Mašinos tik lekia ir lekia... Negaliu net langų atsidaryti, nes tada visi kambariai pasmirsta išmetamosiomis dujomis. Tai ir sėdžiu čia uždaryta lyg kalėjime. Oro trūksta. Anksčiau dar stipresnė buvau, o dabar dėl to visai pasiligojau“, – atsiduso moteris.

Senolė prisiminė, kad kaimynė rinko po 35 eurus. Sakė, neva kiemui remontuoti. Bet ji neprisidėjusi. Nenorėjusi, jog kiemas būtų išpiltas žvyru, nes tada šio pilna laiptinė prisimina. O iš tikrųjų surinktomis lėšomis ne kiemas buvo tvarkomas, bet keliukas po jos langais. Ir dabar, moters žodžiais, kaimynai tik tuo keliuku ir tevažiuoja. O kitame namo gale esanti įvaža liko retai benaudojama.

„Aš nieko nesakyčiau, jei tie keliukai, kaip ir anksčiau, būtų du. Tada pro vieną įvažiavai, pro kitą išvažiavai. Bet dabar visi tik pro mano pusę bilda. Kieme apsisuka – ir atgal. Triukšmas neišpasakytas. O ir dulkės, smarvė. Viskas man į kambarius kyla“, – guodėsi moteris.

„Kai matai, jog kitiems to nereikia, rankos svyra“

Kodėl namo gyventojai nusprendė atnaujinti po garbaus amžiaus sulaukusios gyventojos langais esančią įvažą, „Žemaitis“ teiravosi kitoj laiptinėj gyvenančios moters. Būtent ji rinko lėšas keliuko remontui, tačiau žurnalistų prašė laikraštyje neminėti jos vardo ir pavardės.

„Keliukas šitoj namo pusėj iš tikrųjų priklauso ne mūsų daugiabučiui, bet gretimai esančiam namui. Siūlėme jo gyventojams susidėti ir kartu remontuoti jį, tik jie nesutiko. Todėl ir buvo nuspręsta remontuoti tą antrąjį, kuris bažnyčios pusėj“, – pasakojo ji.

Išgirdusi, kad dėl tokio sprendimo skundžiamasi, moteris traukė pečiais ir sakė nežinanti, ką atsakyti. Esą toji įvaža yra priskirta jų namui ir visada būdavo naudojama, tad neaišku, kodėl kažkam užkliuvo tik dabar.

O ir dėl kieme kaimynų statomų automobilių ji sakė problemos neįžvelgianti. Esą didesnė bėda būna tada, kai keliuką į kiemą ir patį kiemą užstato į mišias suvažiuojantys pašaliniai žmonės. Tada ne vienas šio namo gyventojas pyksta ir tų mašinų vairuotojus keikia. Tik tokia apgultis trunkanti neilgai – vos porą valandų per savaitę, dažniausiai sekmadieniais ar religinių švenčių metu.

„Žinoma, norėtųsi, kad tas mūsų kiemas būtų gražesnis. Kai patys čia atsikėlėm, bandėm tvarkytis. Va, pavėsinę pastatėm. Bet kai matai, jog kitiems to nereikia, rankos svyra“, – kalbėjo gyventoja.

Pirma – daugiabučio namo renovacija

Apie Vytauto gatvės 22-ojo daugiabučio namo problemas „Žemaitis“ kalbėjosi ir su namo administratore, „Plungės būsto“ darbuotoja Daiva Bertašiene. Pasak jos, šį namą ruošiamasi renovuoti. Tam jau gauti gyventojų sutikimai. Tik niekaip nepavyksta nusipirkti namo atnaujinimo techninio darbo projekto parengimo paslaugos. Jau skelbti trys pirkimai, bet norinčiųjų nesulaukta.

Esą dabar žadama imtis kitos strategijos – bus siekiama sudaryti galimybes konkurse dalyvauti ir mažesnėms įmonėms. Gal taip pavyks išjudėti.

„Tad pirmoj eilėj dabar – namo renovacija. Kai bus baigtas remontuoti namas, gal gyventojai sukrus ir dėl kiemo problemų. Tiesa, pirma reikės atlikti daugiabučio sklypo kadastrinius matavimus“, – sakė administratorė. Pasak jos, tą būtų galima padaryti iš gyventojų sukauptų lėšų, tik kad tokio noro niekas iš gyventojų iki šiol dar nepareiškė.

Suformavus sklypą būtų galima kalbėti ir apie kiemo tvarkymą, galbūt – aikštelės automobiliams asfaltavimą. Joje būtų galima sužymėti vietas automobiliams, įrengti taką sandėliukų ir malkinių link.

O kol kas, kol visi šie darbai – tik ateities planuose, lieka tikėtis pačių gyventojų supratingumo bei noro sugyventi taikiai, neužkliūvant vienas kito ir neužgaunant seno žmogaus širdies. Juk visi anksčiau ar vėliau sulauksime tokio amžiaus, kai net keli metrai per kiemą taps sunkiai įveikiami, o už lango dieną naktį ūžiantys automobiliai drums ramybę bei poilsio valandas. Tada beliks kliautis aplinkinių supratingumu. Tik ar jo sulauksime, patys neišmokę gerbti senatvės?

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.