Žemuosiuose Šančiuose, A.Juozapavičiaus prospekte, prieš kurį laiką buvo atnaujintas vienas iš raudonų plytų pastatytas caro laikų karinio miestelio komplekso pastatas. Jame įsikūrę verslininkai pasistengė, kad ne tik namas, bet ir prie jo esanti sena betoninė apleista tvora taptų įdomesnė.
Jie kreipėsi į gatvės meno kūrėją Žygimantą Amelyną, kad jis tvorą papuoštų senu žemėlapiu. Menininkas atrado 1940 metų Kauno žemėlapį ir ant tvoros perpiešė tą jo dalį, kurioje ir anuomet, ir dabar yra pastatas.
Taip pat ant žemėlapio atsirado ir įvairūs posakiai. Pastate dirbančios Ieva Biliutavičiūtė ir jos kolegė Laura sakė, kad pačios galvojo, kokie žodžiai tiktų.
Taip atsirado užrašai „Tikras grožis – nematomas, „Kiekviena diena – naujas gyvenimas“, „Klausyk širdimi“, „Leisk sau klysti“.
„Siaučiant koronavirusui į mūsų patalpas gali užeiti tik po vieną lankytoją. Kiti lieka lauke. Kiemas su neįprasta tvora tapo savotišku laukiamuoju, kauniečiams patinka skaityti užrašus ir apžiūrinėti žemėlapį“, – kalbėjo Laura.
Architektas ir dizaineris Andrius Leonavičius pastebėjo, kad tvoros yra tarsi pastatų savininkų vizitinė kortelė.
„Puiku, kai tvoros ne tik saugo nuo pašalinių, bet ir yra išradingiau dekoruojamos. Piešiniai ar kiti dekoratyviniai elementai, atspindintys ne tik namo, bet ir jo apylinkių istoriją ar dabartį – gera išeitis, kai norima ne tik patiems gėrėtis netikėta idėja, bet ir patraukti aplinkinių dėmesį“, – tikino architektas.
Kaune, pasak A.Leonavičiaus, situacija dėl tvorų ar pastatų dekoravimo yra gana demokratiška.
„Leidimų iš savivaldybės piešti ar kitaip dekoruoti pastatų fasadus, tvoras dažniausiai nereikia. Užtenka susitarti pastatų savininkams ir dailininkams. Bent kol kas prasto skonio pavyzdžių mieste nesu pastebėjęs.
Kita tvarka galioja nebent tik išskirtinėms visam miestui vietoms, pavyzdžiui, Karo muziejaus sodeliui“, – sakė A.Leonavičius.