Tarpukario perlą išgelbėjo iš euroremonto pinklių – 110 kv. m butas Kaune nušvito (1)

Namas yra išraiškingas Kauno tarpukario architektūros pavyzdys ir vienas iš geriausiai atpažįstamų Kauno centro gyvenamųjų pastatų. Pirmą kartą pamačius tą liūdną vaizdą – 110 kv. m butą po jam atlikto pigių sprendimų nestokojančio remonto, užduotis buvo aiški – bent dalinai atstatyti originalų išplanavimą ir atkurti kuo daugiau šiam laikotarpiui būdingų detalių.

Visgi, projektui nebuvo aktuali tik istorija, nes UNESCO paveldo sąrašui priklausančio pastato būste šeima norėjo jaukiai leisti savo miestietiškus savaitgalius. Išnagrinėję įvairius literatūrinius ir kultūrinius šaltinius, bandėme suderinti istorinį palikimą su naujais, šių laikų gyventojo poreikiais. Pavyzdžiui, atkūrę jau nebenaudojamą tarnų laiptinės įėjimą į butą, pavertėme jį pagrindiniu kasdieniam naudojimui, o pagrindines šeimininkų ir svečių priėmimo duris atkūrėme remdamiesi originaliomis šio gyvenamojo pastato durimis bei to laikmečio medžiagomis.

Pagal vienintelėje buto patalpoje išlikusias lubų paskliautes atkūrėme jas ir kitose erdvėse, kur jos buvo sunaikintos. Laminatą pakeitėme į po juo aptikto tarpukarinio ąžuolinio parketo analogą, atsižvelgdami į parketo lentelės matmenis bei dekoro elementus.

Kurdami šį interjerą daug dėmesio skyrėme apšvietimui ir jaukumui. Derindami kliento poreikius ir tarpukario tendencijas, rinkomės šviesią aplinką, kurioje geriau atsiskleidė tamsi faneruotė ir spalvingi akcentai.

Vonios patalpoje naudojome tuo laikmečiu populiarius plytelių profilius ir grindjuostes, vaikų kambariuose derinome žaismingus ir multifunkcinius baldus, o miegamųjų ir gyvenamosios erdvės grindis papuošėme ryškiais prabangių kilimų akcentais.