Renovacijos spurtą stabdo teisininkai

Kas sunkiausia renovuojant daugiabutį? Ogi įtikinti jame gyvenančius teisinį išsilavinimą turinčius žmones. Dažniausiai jiems asmuo, organizuojantis darbus, yra potencialus vagis. Tai puikiai žino ne vieno namo renovacijai vadovavęs Juozas Snieška.

Daugiau nuotraukų (1)

Birutė Vyšniauskaitė

Dec 15, 2013, 3:37 PM, atnaujinta Feb 19, 2018, 7:55 PM

Žirmūnų blokiniai daugiabučiai vieni seniausių Vilniuje. Tačiau šio gyvenamojo rajono vieta ypač geidžiama, nes netoli centras, geras susisiekimas su visomis sostinės dalimis, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“.

Tai viena priežasčių, kodėl pastaraisiais metais daugiabučių renovacija Žirmūnuose įgauna vis didesnį pagreitį.

Tačiau ar lengvai jų gyventojai ryžtasi radikaliems pokyčiams? Ką daryti, jei kelios šeimos priešinasi namo renovacijai? Kaip vėliau pasikeičia renovuoto namo eksploatacija? Ar atsiperka investicijos?

Vilnietis inžinierius 73 metų J.Snieška vadovavo jau ne vieno namo Žirmūnuose ir kituose miesto rajonuose renovacijai.

„Šiltinami balkonai ir stogas, sutvarkomos sienos, kad būtų gera ventiliacija, pakeičiami visi langai, durys ir grindys, gilinami ir impregnuojami pamatai“, – vardijo J.Snieška Žirmūnų g. 126-ojo ir 128-ojo namų, pastatytų 1967 m., pirmuosius renovacijos etapo darbus, kurie vyko 2009–2010 metais.

– Kokios naudos davė šie darbai? Ar po jų gyventojai pajuto, kad šaltuoju metų laiku gyventi šilčiau?

– Kai buvo pakeista tiktai dalis namo stogo dangos, penktojo aukšto gyventojų butuose temperatūra žiemą pakilo trimis laipsniais.

Vasarą tas 26 centimetrų stogo sumuštinis neleidžia stogui įkaisti, todėl butuose – kur kas vėsiau nei anksčiau.

– O kaip be pykčių pavyko pakeisti namo vamzdyną?

– Pasibaigus pirmajam renovacijos etapui, kuris užtruko devynis mėnesius, tikrai turėjome kuo pasigirti, nes šilumos sąnaudos sumažėjo apie 60 proc. Tiek pat aptirpo ir sąskaitos už šildymą.

Už trijų kambarių buto šildymą šalčiausiu laiku pernai teko mokėti 150–160 litų per mėnesį.

Tai ir įkvėpė gyventojus ryžtis antrajam renovacijos etapui – pakeisti kanalizacijos, šalto ir karšto vandens vamzdyną bei radiatorius.

Tačiau kol kas kiekvienas butas šildymo reguliuoti negali. Žinoma, tai būtų leidę dar labiau apkarpyti šildymo sąskaitas, tačiau nenorėjau būti diktatorius ir kaimynų nespaudžiau pereiti prie reguliuojamojo individualaus šildymo.

– Kokia nauda gyventojams, jei jie neturi galimybės šildymo reguliuotis patys ir namų bendrija įmonei „Vilniaus energija“ už šilumą sumoka lyg už bendrą katilą?

– Ką padarysi, tačiau šiuo klausimu nepavyko rasti bendro sutarimo.

Tačiau mane ir kaimynus guodžia tai, kad pakeitus vamzdyną šildymo sezono metu butams šildyti reikia 15 procentų mažiau šilumos.

Taip atsitiko, nes pakeitėme visus užkalkėjusius radiatorius ir vamzdžius.

– O ar ne racionaliau būtų visus Žirmūnų blokinius namus nugriauti ir vietoj jų pastatyti naujus šiuolaikiškus daugiabučius? Taip pasielgė Maskva, nušlavusi nuo žemės paviršiaus Žirmūnų amžininką Čeriomuškų gyvenamąjį rajoną.

– Gaila, bet tokiam žygdarbiui Vilniaus valdžia pinigų neturi. Juk nugriovus senus daugiabučius, kol bus pastatyti nauji namai, reikia turėti kur apgyvendinti jų gyventojus.

Naujų namų statyba atsieitų du kartus brangiau nei senųjų renovacija.

Kita vertus, Žirmūnų g. 126-ojo ir 128-ojo renovuotų namų pamatai dar geri, sienos irgi neblogos, garso izoliacija ne prastesnė už mūrinių namų.

Tinkamai apšiltinus ir įrengus naują ventiliacijos sistemą, dabar gyvename tokiuose namuose, kurie nenusileidžia šiuolaikinėms dėžutėms, kurių sienos sulipdytos iš gipskartonio.

Be to, apšiltinę balkonus, dabar vietoj jų turime gana erdvias ir šiltas lodžijas.

Aš į rūsį žiemą dabar nenešu nei bulvių, nei obuolių.

– Kaip organizavote namų renovaciją? Kaip pasirinkote, kokia statybos įmonė galėtų imtis sudėtingų darbų?

– Organizavome konkursą. Nugalėtoja buvo išrinkta iš dvylikos įmonių.

– O kaip įkalbėjote gyventojus ryžtis renovacijai?

– Reikėjo 51 proc. butų savininkų sutikimo. Šiuose dviejuose renovuotuose namuose bendrija veikia nuo 1967 m., jai vadovauju jau daugiau nei trisdešimt metų.

Gal tai ir lėmė, kad man pavyko labai lengvai įtikinti kaimynus, jog atėjo laikas šiuolaikiškai susitvarkyti namus.

Kaip inžinierius nuolatos domėjausi visomis statybinių medžiagų ir technologijų naujovėmis. Kai reikėjo apsispręsti, kokiu būdu šiltinti sienas, per susirinkimą pateikiau keletą pasiūlymų ir, kad ir kaip būtų keista, kaimynai vienbalsiai nutarė, jog geriau įsigyti brangesnę, bet patvaresnę ir ekologišką dangą.

Prieš tai dar atlikome termovizinius namo sienų tyrimus, kurie parodė, kokia jų būklė ir ką būtina apšiltinti labiausiai.

Visada laikiausi nuostatos – ne tokie jau mes turtingi, kad pirktume bet ką. Ir tai pasiteisino.

– Ko gero, buvo tokių gyventojų, kurie iš anksto turėjo įtarimų, kad jeigu kas nors imasi organizuoti tokios didelės apimties renovacijos darbus, tai būtinai ir vogs?

– Sunkiausia man buvo susitarti su kaimynais teisininkais, nes jie iš anksto įtarė, kad turiu kėslų būti nesąžiningas.

Kita vertus, buvau pakankamai pasikaustęs, o per daugelį vadovavimo bendrijai metų įgijau kaimynų pasitikėjimą.

Kai kas bandė įžvelgti mano sąsajas su namus renovavusia viena statybos bendrove iš Molėtų. Aš esu kilęs iš tų kraštų, todėl galiu būti suinteresuotas.

Kai vyko balsavimas už molėtiškių pateiktą pasiūlymą, jame nedalyvavau.

– Abiejuose Žirmūnų g. 126-ajame ir 128-ajame namuose yra 120 butų. Kiek kainavo jų renovacija?

– Per pirmąjį etapą išleidome 1 mln. 900 tūkst. litų, per antrąjį – 540 tūkst. litų.

Iš valstybės gavome 847 tūkst. litų paramos. Dar 280 tūkst. litų sumokėjo savivaldybė.

– Teko girdėti, kad, pradėjus renovuoti senus blokinius daugiabučius, juose gerokai padaugėja socialiai remtinų gyventojų. Kitaip tariant, tokių, kurie už renovacijos darbus mokėti neturi iš ko. Pas jus taip buvo?

– Deja, taip. Iš 120 butų savininkų 26 už renovaciją nesumokėjo nė cento. Už juos tai padarė valstybė.

Apskaičiavus visas išlaidas ir gautas kompensacijas, vieno buto renovacija atsiėjo maždaug 10 tūkst. litų.

– Ar nebuvo taip, kad kas nors iš kaimynų iš viso atsisakė renovacijos?

– Tokių nebuvo, bet buvo nemažai vargo, kai teko derinti, kada kaimynai bus namie, kad specialistai galėtų jų butuose pakeisti vamzdžius.

Kol nebuvo pakeistas visas vamzdynas, neįmanoma buvo sutvarkyti ir šilumos punkto.

– Gal svarstėte galimybę iš viso atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos ir, pavyzdžiui, pasirinkti dujinį šildymą?

– Apie tai svarsčiau, bet gauti bendrovės „Vilniaus energija“ sutikimą kone neįmanoma.

Kita vertus, mano giminėms, nuėjusiems kryžiaus kelius, pavyko atsijungti nuo „Vilniaus energijos“ tinklų ir jie ėmė šildytis dujomis, bet toks planas nepasiteisino, nes dujos smarkiai pabrango.

Pasirodė, kad dujinis šildymas brangesnis nei centrinis kolektorinis su individualia apskaita.

– Ar po renovacijos padidėjo butų kaina?

– Žirmūnų g. 126-ajame ir 128-ajame namuose butų kaina padidėjo 25 proc., palyginti su šalia esančių, bet nerenovuotų namų butų kainomis.

Butus po renovacijos tiesiog išgraibsto. Pirkėjų neįmanoma atsiginti. Dviejų kambarių 47 kvadratinių metrų butas su lodžija dabar kainuoja mažiausiai 180 tūkst. litų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.